Bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojama Aleksandro Šepkaus juvelyrika
Aleksandras Šepkus (1954–2021) 1977 m. baigė tuometinio Vilniaus dailės instituto Pramoninės dailės katedrą. 1988 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1992 m. Manhatane įsteigė savo kompaniją „Alex Šepkus“,1993-iaisiais pelnė Niujorko geriausio naujo metų juvelyro titulą. Menininko papuošalai pristatyti beveik 150 meno galerijų visame pasaulyje. Bažnytinio paveldo muziejuje nuo 2012 m. surengtos dvi Aleksandro Šepkaus darbų parodos.
Menotyrininkė Rūta Pileckaitė pastebi, kad Aleksandras Šepkus įtvirtino papuošalo, kaip miniatiūrinių formų kūrinio, skirto nešioti, prilygstančio vaizduojamosios dailės darbams, sampratą, suformavo vadinamą „parodinę“ lietuvių juvelyrikos kryptį ir savo idėjomis smarkiai paveikė lietuvių juvelyrikos modernėjimo procesus. Aleksnadro Šepkaus papuošalų formos daugeliui asocijuojasi su majų ir indėnų kultūromis, netrūksta sąsajų ir su senosiomis Rytų kultūromis, secesijos stiliumi, garsaus austrų menininko Gustavo Klimto kūryba. Menotyrininkės teigimu, „ryšys su meno istorija visada yra teigiamas bruožas, rodantis, kad menininkas, neprarasdamas savasties ir individualumo, savo kūrybą suvokia kaip pasaulio kultūros istorijos dalį“.