Renginiai

Knygos pristatymas: „Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae. Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas“

2016 m. lapkričio 2 d., trečiadienį, 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) bus pristatyta knyga „Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae. Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas“.
Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Stephen C. Rowell (PhD (Cantab), Lietuvos istorijos institutas), dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), prof. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas).
Maloniai kviečiame dalyvauti!

Prieš beveik penkis šimtmečius prasidėjo radikalus perversmas Europos krikščionių gyvenime, vadinamas Reformacija. Kaipgi atrodė Romos katalikų parapijos Lietuvoje Liuterio judėjimo priešaušryje? Ar bažnyčios tikrai buvo panašesnes į tvartus nei maldos namus, kaip kadaise teigė jas sudeginę kryžiuočiai? Ar Vilniaus vyskupui tikrai nerūpėjo sielovados kokybė toliau nuo Vilniaus? Kaip atrodė šv. Mišių aukojimas Siesikuose, Kaune, Vaistame? Kas sujungė LDK katalikus danguje, skaistykloje, žemėje? Ar galime ką nors apie tai žinoti iš vietinių tuometinių šaltinių, ar reikia viską miglotai apibendrinti pagal Lenkijos padėtį?

Knygoje „Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae. Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas“ pristatoma pirmosios 1522 m. atliktos Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacijos medžiaga, kuri tarsi suteikia Lietuvos Katalikų bažnyčios gyvenimo žodinę nuotrauką prieš pat reformacijos pradžią. Nors 1944 m. vokiečių ir rusų išniekintoje Varšuvoje tikriausiai sudegė ir 1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos rankraštis, jį didžiąja dalimi galima atkurti iš XX a. trečiajame dešimtmetyje padarytų nuorašų bei kitų senesnių šaltinių. Vilniaus skaitytojams pristatomame leidinyje atspindėta, kas XV–XVI a. sandūroje statė šventyklas Lietuvoje, kas jose aptarnavo tikinčiuosius, kokiais turtais, įranga globėjai jas aprūpino ir kokiems tikslams.

Įdomi leidinio dalis – „Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobyno inventorius, parengtas Viešpaties 1522 metų šv. Protaus ir Hiacinto dieną Vilniaus kanauninko ir teisių daktaro gerbiamo pono Jono Albino, kurį vizitatoriumi paskyrė didžiausiai Kristuje gerbiamas tėvas, ponas Paulius, Dievo malone Lucko vyskupas bei Vilniaus arkidiakonas, tam specialiai pritarus didžiausiai Kristuje gerbiamam ponui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių, Dievo malone Vilniaus vyskupui.

Pradedama nuo dar nepašventintos Maišiagalos bažnyčios. Ši šventykla turi tris kielikus su patenomis, iš kurių du pagaminti iš paauksuoto sidabro, o trečiasis – sidabrinis, nepaauksuotas. Vienas vidutiniškas sidabrinis, nepaauksuotas kryžius. Taip pat vienas apskritas sidabro pacifikalas, viena viatikinė, kur saugomas Švenčiausias Sakramentas. Penki arnotai: pirmas balto damasto; antras – gelsvai rudo aksomo, su perlais apsiūtu umerolu; trečias – kamkos brokato; ketvirtas – aksomo su aukso siūlais; penktas – juodo aksomo. Dvi kapos – viena gero damasto, kita – sena. Tos pačios bažnyčios altaristai: Pirmas, kun. Petras, Švč. Trejybės altarista turi vieną sidabro kieliką su patena, keturis gerus damasto bei kamkos brokato arnotus. Antrasis, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo ir šv. Martyno altarista, kun. Jurgis turi vieną sidabro kieliką su patena, tris damasto, ir vieną kamkos brokato arnotą.“ (p. 101)

Vizitacijos medžiagos turinys atkurtas iš dalies skelbtų, taip pat iš rankraščių pavidalu išlikusių tekstų lotynų, lenkų, rusėnų kalbomis. Mokslinis įvadas supažindina skaitytoją su Vilniaus vyskupijos padėtimi XV–XVI a. sandūroje, lyginant ją su ankstesnes krikščioniškas tradicijas turinčiomis Lenkijos ir Rytų Baltijos regiono vyskupijomis. Čia aptariama pirmoji oficialioji Gniezno arkivyskupo vizitacija Vilniaus vyskupijoje, pirmasis vietinis vyskupijos sinodas, bažnyčių tinklo Vilniaus vyskupijoje formavimosi klausimas palyginamajame kontekste, liturginių objektų reikšmė ir simbolika, jų gausa ir pasirinkimas, 1522 m. vizitacijos forma, vizitacijos aktų organizavimas, dovanojimų bažnyčioms ir Bažnyčios įsipareigojimų donatoriams aspektai. Iš viso knygoje pateikiama daugiau kaip 101 dokumentas. Pagrindinės knygos dalys (be įvado lietuvių ir anglų kalbomis) yra keturios. Pirmoji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių knyga – apima 69 dokumentus; antroji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio inventorius – apima 9 rankraštinius lapus; trečioje dalyje – priede – 32 dokumentai, kurie teikia platesnį XV–XVI a. sandūros Vilniaus vyskupijos istorijos kontekstą; ketvirtoje dalyje pateiktos išnašos su moksliniais komentarais, gausiomis rankraštinių šaltinių citatomis.

Daugiau informacijos: tel. (8 5) 2697800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt

Renginio datos ir laikas:

2016 11 02 17:30