Renginiai

Vargonų labdaros koncertas

Bažnytinio paveldo muziejus 2017 m. sausio 7 ir 21 d. 13 val. kviečia į labdaros koncertus, kuriuose surinktos lėšos bus skirtos muziejuje esančių itališko stiliaus vargonų variklio (pūstuvo) keitimui. Koncertų programose – italų, prancūzų, austrų ir vokiečių baroko kompozitorių kūriniai. Koncertuose dalyvaus 2016 m. lapkričio mėnesį Bažnytinio paveldo muziejuje vykusio Lietuvos J. Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso laureatės iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Eglė Rudokaitė, Lukrecija Stonkutė ir Eglė Maciukevičiūtė, vargonininkai Jurgita Kazakevičiūtė, Aušra ir Vidas Pinkevičiai, Balys Vaitkus, solistės dainininkės Gabrielė Lileikaitė-Pavilionienė, Vita Rimienė, Saulė Šerytė.

Bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojami 2009 m. Kelno (Vokietija) arkivyskupijos dovanoti itališki vargonai. Šiuo metu juose esančiam varikliui – jau daugiau kaip 40 metų; jis kaista, taip keldamas pavojų visam istoriniam instrumentui. Šie vargonai – unikali muziejinė vertybė, vienintelis tokio tipo instrumentas Lietuvoje. Sprendžiant pagal vargonų prospektą ir kitas detales manoma, kad tai neapolietiškos tradicijos vargonai, sukurti XIX a. II p. Apeninų pusiasalio „kulne“ gyvenusio Giovanni Galasso ar jo aplinkos meistrų. Apie trisdešimt panašių instrumentų yra įvairiose Pietų Italijos regionų bažnyčiose, Maltoje. Vargonuose išlaikyta Italijos barokui būdinga stilistika.

Yra žinių, jog 1977 m. šiuos vargonus restauravo broliai Alfredo ir Giovanni Piccinelli. Tuo metu vargonams padirbta nauja klaviatūra – greičiausiai senoji buvo susidėvėjusi. 2014-aisiais instrumentą remontavo ir perintonavo į Vilnių atvykęs italų restauratorius Giovanni Pradella. Jis nustatė, jog instrumentas kurtas naudojant senesnių – XVII a. II pusės ir vėlesnių instrumentų vamzdžius. Tai – gana įprasta europinė vargonų gamybos praktika. Iš senųjų XVII a. II pusės vamzdžių išlikę trys registrai: Principale, Ottava ir Voce humana (istorinis registro vardas – Fiffaro arba Piffaro). XVII a. II pusės vamzdynas gamintas iš švino lydinio, o naujesnieji vamzdžiai lieti iš alavo lydinio. Švininiai vamzdžiai yra sunkesni ir akustiškai daug našesni nei alaviniai, pripildančio skambesio. Registro Ottava vamzdynas panėši į meistro Carlo Prati (1617–1700) mokyklą. Registras Decimanona datuojamas XVIII amžiumi. Kiti registrai – vėlesni.

Itališkieji Bažnytinio paveldo muziejaus vargonai suderinti vadinamuoju „mediantiniu“ derinimu (1/5-comma meantone temperament), nulemiančiu kiek aštresnį kai kurių muzikinių intervalų skambesį, bet labiau tinkančiu senosios muzikos atlikimui.

Renginio datos ir laikas:

2017 01 07 13:00
2017 01 21 13:00