Parodos „Ne vien Dangus“ papildymas

2016 09 07
Iki 2016 m. rugsėjo 24 d. Bažnytinio paveldo muziejuje veikianti paroda „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“ papildyta dviem naujai įgytais vertingais eksponatais – retos ikonografijos procesijoms skirtu dvipusiu XVII a. paveikslu ir dydžiu bei puošnumu išsiskiriančia dievdirbio Andriaus Bairiūno 1901 m. sukurta koplytėle.
 
 Andrius Bairiūnas. Koplytėlė su kompozicijomis „Nukryžiavimas“ ir „Jėzaus malda Alyvų kalne“, 1901. Kaišiadorių r., Gastilonių k.
 
 Dviejų tarpsnių koplytėlėje įkomponuotos dvi Išganytojo kančios scenos: Jėzaus malda Alyvų kalne ir Nukryžiavimas. Apatinėje dalyje pavaizduotas Jėzus, besimeldžiantis Alyvų kalne priešais spinduliais apsuptą taurę – nuoroda į būsimą jo kančią ir atpirkimą. Didesnioji koplytėlės dalis virš šios scenos skirta Nukryžiavimui: ant Golgotos kalno stovi kryžius su nukryžiuotu Jėzumi, šalia – gedinti Išganytojo Motina, prie kryžiaus parklupusi ir jį apkabinusi šv. Marija Magdalietė. Fone matyti architektūriniai motyvai, vaizduojantys Jeruzalę. Abipus Nukryžiuotojo figūros pritvirtintos Suvalkijos ir Dzūkijos regionams būdingos koplytėlių puošmenos – skardinės gėlės. Viršutinę koplytėlės dalį su Nukryžiuotojo skulptūra supa spinduliai, paryškinantys Atpirkėjo kančios kulminaciją.
Dievdirbio ir kryždirbio Andriaus Bairiūno, gyvenusio ir dirbusio XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje, darytos koplytėlės konstrukcija būdinga Suvalkijos regionui. Iš tiesų tai yra pakabinamasis kryžius su kryžmoje įtvirtinta didele koplytėle, užgožiančia kryžių, todėl vizualiai dirbinys atrodo kaip koplytėlė. Žmonės tokias koplytėles vadino „altoriukais“. Meistras yra sukūręs ir daugiau panašaus tipo kryžių-koplytėlių, tik mažesnių, todėl šis jo kūrinys, išsiskiriantis dydžiu, konstrukcija ir puošnumu, yra unikalus ne tik meistro kūryboje, bet ir Lietuvos kryždirbystės panoramoje.
Kūrinys datuotas 1901 m., todėl tikėtina, kad tokia puošni koplytėlė buvo skirta 1900–1901 m. švęstam Krikščionybės jubiliejui atminti.
Kadaise koplytėlė kabėjo medyje Gastilonių kaimo (dab. Kaišiadorių r.) kapinaitėse, tačiau apie 1960 m., pradėjus statyti Kauno hidroelektrinę, kaimas buvo iškeldintas. Dabar šio kaimo vietoje tyvuliuoja Kauno marios. Anot prisiminimų, išsikeldami iš numatytų apsemti kaimų gyventojai perkėlė į kitas kapines ir savo artimųjų palaikus, nepaliko ir jiems brangesnių ar puošnesnių kryžių, koplytėlių, kaip kad ir šios gražiosios A. Bairiūno koplytėlės...
 
Dvipusis paveikslas „Prisikėlęs Kristus nugali nuodėmę ir mirtį“ ir „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, 1659 m.
 
Didelės istorinės ir meninės vertės paveikslas buvo skirtas bažnytinėms procesijoms. Prisikėlusį Kristų vaizduojančios kompozicijos apačioje įrašyta 1659 m. data liudija, kad tai vienas seniausių Lietuvoje išlikusių procesijų reikmenų. Įdomu, kad jis nutapytas dramatišku Lietuvos istorijos periodu – tebevykstant pražūtingam karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, šalį tebesiaubiant rusų ir kazokų kariuomenei. Vienoje paveikslo pusėje nutapytas prisikėlusio Išganytojo triumfas – dieviškos šviesos apgaubtas Kristus stovi pamynęs mirties ir nuodėmės personifikacijas. Ši kompozicija perimta iš olandų graverio Adamo Bolsverto (Adam Bolswert, 1580–1633) raižinio ir papildyta dviem originale nesančiomis, bet užsakovui, matyt, reikšmingomis pranciškonų ordino šventųjų figūromis. Kitoje šio paveikslo pusėje pavaizduota trispalvių rožių vainiko apjuosta Rožinio Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, tiesiantys rožinio vėrinius dominikonų ordino šventiesiems šv. Dominykui ir šv. Kotrynai Sienietei. Po šiuo atvaizdu išlikę donacinio įrašo fragmentai leidžia kelti hipotezę, kad kūrinio užsakovas buvo vienuolis dominikonas. Ir triumfuojančio Kristaus temos interpretacija, ir rožių vainiko apsuptos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu vaizduosena būdingos XVI a. pab. – XVII a. I p. Lietuvos ir Lenkijos dailei. Panašių tapybos pavyzdžių išliko labai nedaug, o Lietuvoje šis paveikslas paskirties ir ikonografijos požiūriu yra unikalus.



MUZIEJAUS VEIKLĄ FINANSUOJA

Vilniaus Akivyskupija
 
 

 

Informaciniai rėmėjai

                   bernardinai.lt
         

Rėmėjai

       Domus Maria