Švč. Jėzaus Širdis

B. Šaliamoras, Kaunas, 1929 m.; drobė, aliejus
Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
 
XX a. I p. Švč. Jėzaus Širdis tapo populiariausiu siužetu Lietuvos bažnytinėje dailėje. Pamaldumą įkvėpė šv. Margaritos Marijos Alacoque vizijos: 1674 m. vienuolei buvo apreikšta liepsnojanti sužeista Kristaus širdis su kryžiumi viršuje, apjuosta erškėčių vainiku, simbolizuojančiu žmonių nuodėmių sukeltas kančias. Pagal šventosios nupieštą atvaizdą sukurti Jėzaus paveikslai ir pamaldumas Švč. Širdžiai ypač išplito po Margaritos Marijos Alacoque beatifikacijos XIX a. ir kanonizacijos 1920 metais.
 
Būklė prieš restauravimą
Paveikslas gautas susuktas į ruloną, be porėmio ir be rėmų. Kūrinys nutapytas ant drobės, dar  neištemptos ant porėmio, apibrėžtas plotas pieštuku, paskui tapyta. Sprendžiant pagal žymes ir skylutes nuo vinių, paveikslas vieną kartą buvo ištemptas ant porėmio. Skylutės nuo vinučių išplyšę, kai kur net iki 3 cm ilgio. Žiūrint į vaizdinę pusę, dešinysis viršutinis kampas nuplyšęs maždaug  16 cm2 plote. Paveikslas buvo daug kartų suvyniotas, pagrindas susibangavęs, centrinėje dalyje bangų aukštis iki  4 cm. Visame pagrindo plote buvo daugybė smulkesnių ar stambesnių sulankstymo žymių. Išilgai paveikslas buvo sulenktas per visą ilgį. Grunto sluoksnis plonas, baltos spalvos. Po mikroskopinės analizės paaiškėjo, kad gruntas yra vieno sluoksnio, kreidinis, aliejinis. Dažų sluoksnis vidutinio storumo, tapyta keliais sluoksniais. Po mikroskopinės ir mikrocheminės pigmentų analizės paaiškėjo naudoti tapybinio sluoksnio pigmentai: baltas – švino baltojo ir cinko baltojo mišinys (nuo Jėzaus drabužių), raudoni – geležies jonų (tamsiai raudoni nuo drabužių), mėlyni – Berlyno mėlynasis (nuo drabužių). Tapybinio sluoksnio rišamoji medžiaga – aliejus. Daug dažų sluoksnio netekimų (sulankstymų, nubrėžimų vietose, palei išplyšimus). Paveikslo paviršius labai nešvarus.
 
Restauravimas
Pirmiausia baltyminiais klijais sutvirtintas paveikslo tapybos sluoksnis. Perklojus filtriniu popieriumi, atliktas elastinimas, kad geriau išsitiesintų deformacijos. Paveikslas  ištemptas ant marmurinio stalo. Paveikslo tapybos sluoksnio tvirtinimas ir ištempimas kartotas keletą kartų, kol visos deformacijos buvo ištiesintos. Tapybos sluoksnio sulankstymai, vilgant distiliuoto vandens ir terpentino mišiniais, palaipsniui išlyginti. Suklijuotas įplyšimas paveikslo viršutiniame kampe. Skylutės paveikslo užlankose užklijuotos linų siūlų plaušeliais. Prieš dubliuojant, paveikslo tapybinis sluoksnis dar kartą sutvirtintas. Kita paveikslo pusė dezinfekuota, šepetėliu ir skalpeliu apvalyta nuo nešvarumų ir keletą kartų padengta celiuliozės klijais. Paveikslo dubliavimui paruošta nauja drobė taip pat dezinfekuota ir keletą kartų klijuota celiuliozės klijais. Dubliuotas paveikslas užtemptas ant naujai pagaminto, tinkamos konstrukcijos porėmio. Nešvarumų sluoksnis nuo tapybos nuvalytas vatos tamponėliais, pašildytu distiliuotu vandeniu bei įvairiomis emulsijomis. Smulkūs ir gausūs tapybos sluoksnio netekimai gruntuoti restauraciniu klijiniu kreidiniu gruntu. Retušuotos gruntuotos vietos. Paveikslas padengtas apsauginiu lako sluoksniu.



MUZIEJAUS VEIKLĄ FINANSUOJA

Vilniaus Akivyskupija
 
 

 

Informaciniai rėmėjai

                   bernardinai.lt
         

Rėmėjai

       Domus Maria