Ekskursijos „Sapiegų šeimos mauzoliejus“

2018 m. lapkričio 17 d. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pasinaudoti išskirtine galimybe aplankyti Sapiegų šeimos kriptą ir susipažinti su  garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės kultūriniu palikimu. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, pastatytoje LDK kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) iniciatyva ir tapusioje fundatoriaus šeimos mauzoliejumi, šį šeštadienį organizuojamos specialios ekskursijos. Jų dalyviai galės išgirsti pasakojimus apie įspūdingo bažnyčios ir vienuolyno ansamblio mecenatus, apžiūrėti jų dėka sukurtus ir puoselėtus meno kūrinius, dalyvauti edukaciniame užsiėmime šeimoms.

12 val. kviečiame į muziejų atvykti jaunuosius istorijos tyrinėtojus, jų tėvus ir senelius. Edukacinis užsiėmimas „Sapiegų šeimos istorija“ leis susipažinti su garsia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimine. Sapiegų politinė galia ir visuomeninė padėtis leido nuveikti jiems daug gerų darbų, apie kuriuos kalbėsime ir nemažai jų pamatysime. Daugelį Sapiegų funduotų auksakalystės šedevrų puošia giminės herbas. Su vaikais pasigaminsime po žiedą, puoštą herbu, ir juo užantspauduosime savo laiškus.
Edukacinio užsiėmimo kaina dalyviui – 2,5 Eur
Būtina registracija tel. 8 5 2697800, 8 5 2697803, el. p. edukacija@bpmuziejus.lt

14 val. ir 15.30 val. organizuojamos ekskursijos „Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: Sapiegų šeimos mauzoliejus“. Ekskursijų dalyviai galės apžiūrėti įprastai uždarytą Sapiegų šeimos kriptą, kurioje šiuo metu yra 22 karstai, fundatoriaus ir jo giminaičių sarkofagai, puošti XVII–XX a. pr. audiniais ir giminės atributika. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno erdvė, joje išlikę šeimos herbai ir antkapiniai paminklai, Vilniaus katedros lobyno vertybėse įamžinti Sapiegų pėdsakai leis lankytojams iš arti susipažinti su garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės paveldu.
Bilieto kaina 4,50 Eur, su nuolaida (studentams, mokytojams, senjorams) 2,50 Eur, vaikams ir jaunimui iki 18 metų lankymas nemokamas.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas – vienas įspūdingiausių architektūros ansamblių Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose, išlaikęs autentišką XVII a. pr. pastatų struktūrą. Prieš keturis šimtmečius šis kompleksas buvo pastatytas Leono Sapiegos – įtakingiausio to meto Lietuvos didiko, Vilniaus vaivados, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir didžiojo etmono – iniciatyva. Ansamblis suplanuotas kaip Sapiegų giminės mauzoliejus ir atskiras „miestas mieste“: uždarame vienuolyne gyveno griežtą klauzūrą priėmusios seserys bernardinės, kurių kasdienybė sukosi maldos ir darbo ritmu, kiek įmanoma atribotu nuo pasaulietinių rūpesčių.

Sapiegų šeimos kripta įrengta garbingiausioje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vietoje, po presbiterija. Čia iš Vilniaus katedros buvo perkelti Leono Sapiegos pirmosios žmonos Dorotėjos Firlėjūtės palaikai, palaidota antroji žmona Elžbieta Radvilaitė, galiausiai ir pats fundatorius, miręs 1633 metais. Jiems skirtas bendras marmurinis ankstyvojo baroko paminklas pasižymi įspūdinga ikonografija ir yra didžiausias Lietuvoje. Kiti spalvoto marmuro paminklai buvo sukurti Leono Sapiegos sūnums Kristupui Mikalojui ir Jonui Stanislovui, sūnaus Kazimiero Leono žmonai Teodorai Kristinai Tarnovskytei. Kriptoje taip pat buvo palaidotas Leono Sapiegos brolis Andriejus ir mažametis sūnus, pavadintas tuo pačiu vardu, Jono Stanislovo Sapiegos pirmoji žmona Ona Chodkevičiūtė ir sūnus Karolis, antroji žmona Grizelda Vodinskytė ir sūnus Kristupas, LDK etmono Povilo Sapiegos brolis Jonas, pirmoji žmona Sofija, dukra Teodora Naruševičienė su vyru Aleksandru, Mstislavlio vaivada Mikalojus Sapiega su žmona Eufrozina, keletas neidentifikuotų vienuolių, kilusių iš Sapiegų giminės.

Deja, mirusiųjų palaikai buvo ne kartą išniekinti, neišliko ir seniausi sarkofagai, puošti aksomu ir sidabru. Žinoma, kad per 1655 m. kazokų kariuomenės antplūdį Leono Sapiegos palaikai buvo tiesiog išvilkti į gatvę. Po karo mirusieji perlaidoti naujuose karstuose. Kai kurie sarkofagai papuošti iki šiol išlikusiais tekstilės apmušalais: restauratorių nuomone, tris karstus dengiantys šilkiniai audiniai gali būti datuojami XVII a., kiti – XVIII amžiumi. Prasčiau išlikęs lininis audinys, kuriuo XX a. pr. buvo papuoštas Leono Sapiegos karstas. Kripta buvo atnaujinta 1933 m., minint 300-ąsias fundatoriaus mirties metines. Sovietmečiu bažnyčią uždarius, mauzoliejus keletą kartų nusiaubtas. 2017 m. pavasarį palaikus apžiūrėjo antropologai prof. Rimantas Jankauskas, dr. Dario Piombino-Mascali ir dr. Justina Kozakaitė. Ateityje planuojama atlikti išsamesnius palaikų antropologinius tyrimus, o kol kas restauratorių apžiūrėta ir sutvarkyta kripta vienai dienai atveriama lankytojams.