Naujienos

Medinių skulptūrų restauravimas ir tyrimai 2018 11 30

2018 metais ištirtos ir restauruotos keturios Bažnytinio paveldo muziejaus rinkiniuose saugomos medinės skulptūros, ypač išsiskiriančios savo menine ir kultūrine verte: naujai atrasta Šnipiškių Jėzaus (Jėzaus, nešančio kryžių) skulptūra, šv. Jono Matiečio ir angelo skulptūrinė grupė, priklausiusi Vilniaus Trinapolio bažnyčiai, ir seniausias Lietuvoje Rūpintojėlio atvaizdas iš Paluknio bažnyčios.

2017 m. vasarą tvarkant pagalbines Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios patalpas buvo atrasta smarkiai apgadinta garsioji Šnipiškių Jėzaus skulptūra. Ji laikyta dingusia nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio, kuomet sovietų valdžios nurodymu buvo sunaikinta skulptūrai skirta koplytėlė prie Žaliojo tilto. Koplytėlė ir joje pavaizduotas Kristus, nešantis kryžių, buvo ypač svarbus istorinis, kultūrinis ir religinis Vilniaus akcentas. Manoma, kad pirmą kartą Kristaus kančią primenanti skulptūra buvo pastatyta apie 1720 m. ant kalvelės, kurioje laidotos 1709–1710 m. maro epidemijos aukos. Skulptūrą pastatę ir prižiūrėję jėzuitai norėjo priminti vilniečiams ir vienuolių rokitų pasiaukojimą – pasilikę mieste globoti sergančiųjų, visi broliai mirė nuo maro. Kristus, nešantis kryžių, taip pat nurodė kelio pradžią piligrimams, vykstantiems link Verkių Kalvarijų. Šnipiškių Jėzaus skulptūra garsėjo tikinčiųjų patiriamais stebuklais, todėl jos kopijos ir atvaizdai paplito visoje Lietuvoje. Skulptūros reikšmę primena J. K. Vilčinskio atspausdintos litografijos ir mažo formato religiniai paveikslėliai, garsių Vilniaus fotografų J. Čechovičiaus ir J. Bulhako nuotraukos. Sovietmečiu nugriovus koplytėlę, kažkas paslėpė skulptūrą Šv. Rapolo bažnyčioje; išliko tik Jėzaus figūra be kryžiaus.

Šalčininkų r. Turgelių bažnyčioje atrasta skulptūrinė grupė, vaizduojanti angelą ir šv. Joną Matietį, trinitorių ordino įkūrėją, anksčiau puošė šiam ordinui priklausiusią Vilniaus Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčią. XVIII a. vid. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti 1832 m., juose veikė kareivinės, vaikų ir senelių prieglauda, vyskupų vasaros rezidencija, sovietmečiu – ligoninė  ir turizmo bazė. Sunku pasakyti, kaip medinės skulptūros iš Trinapolio atsidūrė Turgeliuose, tačiau reta ikonografinė programa leidžia atsekti jų kilmę. Vaizduojama šv. Jono Matiečio (1160–1213) vizija: aukodamas pirmąsias šv. Mišias, šventasis išvydęs Kristų angelo pavidalu, apsivilkusį baltu drabužiu su kryžiumi ant krūtinės, laikantį sukryžiuotas rankas ant dviejų belaisvių galvų. Vizija paskatino šventąjį įsteigti trinitorių ordiną, skirtą rūpintis į nelaisvę patekusių krikščionių išpirkimu.

Iš Paluknio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios į muziejų patekęs Rūpintojėlis datuojamas XVII a. II p. ir vadinamas seniausia šio ikonografinio tipo skulptūra Lietuvoje. Kūrinio autoriaus profesionalumas leidžia manyti, kad Susimąsčiusio Kristaus figūra galėjo būti išdrožta meistro, susijusio su Vilniaus bernardinų vienuolyno aplinka. Vilniaus bernardinams priklausė koplyčia Paluknio miestelyje, veikiausiai iš jos skulptūra pateko į dabartinę bažnyčią.

Skulptūrų restauravimo darbus atliko Prano Gudyno restauravimo centro polichromuoto medžio restauratorė ekspertė Greta Žičkuvienė ir aukščiausios kategorijos polichromuoto medžio restauratorius Rolandas Vičys. Restauruoti kūriniai bus pristatyti naujoje Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje „Vilniaus vienuolijos ir jų lobynai“.

Projekto „Medinių skulptūrų restauravimas ir tyrimai: Šnipiškių Jėzaus, Šv. Jono Matiečio su angelu ir Paluknio Rūpintojėlio atvaizdai“ rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija




Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai