Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje

Kęstutis Vasiliūnas

Parodos „Memento mori“ fragmentas, 2017

Grafikas, iliustratorius, instaliacijų, dailininko knygos kūrėjas Kęstutis Vasiliūnas gimė 1964 m. Vilniuje. 1982–1988 m. studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1994 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos grafikos katedroje ir kuruoja tarptautinę dailininko knygos trienalę. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos, tarptautinių dailininkų grupių „Europa 24“ ir „Scandinavia-Baltic Group“ narys.

Kęstutis Vasiliūnas yra žinomas ir vertinamas kaip tarpdisciplinine raiška, įvairiomis grafikos priemonėmis ir technikomis besidomintis menininkas. Jo darbuose supinami ikonografiniai motyvai, klasikinių kūrinių citatos, pop art elementai sukuria ironišką šiuolaikinės populiariosios kultūros kritikos įspūdį. Kaip pastebi menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė, Vasiliūno kūryba yra glaudžiai susijusi su Senojo ir Naujojo Testamentų, šventųjų gyvenimų interpretavimu. Tačiau krikščioniškoji ikonografija interpretuojama savaip, atsisakant per amžius susiklosčiusių taisyklių ir priartinant religinius siužetus prie šiandieninių kasdienybės paradoksų.

Kęstutis – nuoseklus figūratyvistas, neišsemiamą lobyną radęs šventuosiuose tekstuose. Menininkas neiliustruoja Biblijos, šventųjų gyvenimų siužetų, o transkribuoja juos į plastinį vaizdą, ieškodamas paslėptų metaforų ar net užuominų apie dabarties žiaurybes. [...] Iš tiesų religiniai siužetai labai universalūs, deklarojantys žmogaus pasaulėžiūros, tikėjimo postulatus, dvasingumo siekį, laisvę – kaip kovą už „mažuosius“, skriaudžiamus ir persekiojamus. Toks nedeklaratyvus menininko socialumas labiausiai ir imponuoja žiūrovui. Antra vertus, bibliniai tekstai virtualūs, tereikia perkelti juos į grafikos lakštą, sufragmentuoti, suabstraktinti ir palikti „neaprengtus“ – nuogus lyg kankinius ar pranašus. Tai leidžia universalų siužetą paversti ultramodernia ikona.
Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė

Labai mėgstu paradoksus, ironiją. Religinį meną (jei kas nors bandytų tai man priskirti) sunku sukurti profesionaliai, ne kičo stiliumi. Ar Kristus gimė, ar mirė, liūdesys mus kankina nuolat. Kitos tautos pasidžiaugia prisikėlimu, mes liekame tarsi apimti sąstingio. Todėl man įdomu pažaisti paradoksais, šiek tiek pajuokauti.
Ištrauka iš pokalbio su Gintare Čiuladaite (2017)





Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai