Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje

Elvyra Kairiūkštytė

Elvyros Kairiūkštytės piešinių paroda Bažnytinio paveldo muziejuje, 2017

Elvyra Kairiūkštytė gimė 1950 m. Širvintose, augo Širvintų, Vilniaus, Kuršėnų vaikų namuose. 1971–1977 m. studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute. 1980 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Kairiūkštytė ryškiai sužibėjo XX a. pabaigoje (8–9 deš.) – tuo metu daugiausia kūrė estampus, lino raižinius. Vėliau viešai meniniame gyvenime nesireiškė, tačiau per penkiolika paskutinių gyvenimų metų slapta sukūrė apie 15 tūkstančių didelio formato piešinių.Dailininkė mirė 2006 m. Vilniuje.

Gyvenime ir kūryboje Elvyra Kairiūkštytė buvo ekspresyvi, išsiskyrė savita technika, originaliomis kompozicijomis, prisodrintomis turinio, metaforų ir asmeninių istorijų. Menininkė domėjosi įvairių konfesijų religijomis, ezoterinėmis teorijomis, ilgainiui tapo praktikuojančia katalike. Po Elvyros Kairiūkštytės mirties jos kūrybinio palikimo saugotoja Regina Norvaišienė Bažnytinio paveldo muziejui perdavė 127 piešinius, kuriuose dominuoja krikščioniška ikonografija, archajiškos figūros, vyrauja virtuoziškos linijos, spalvų dėmės, pavidalų dermės. Kitoje piešinių pusėje surašyti maldų tekstai, litanijos, šaukiniai, kurie yra neatskiriama konkretaus kūrinio dalis. Kita vertus, tekstai kartojasi ir taip parodo, kad „kūrybinis srautas“ menininkei liejosi kartais šniokšdamas, kartais ramiai pulsuodamas. Už ekspresyvios ir iš pažiūros paprastos kūrinių išraiškos slypi ištisi pasauliai. Vieni piešiniai žymi menininkės kūrybines paieškas, kiti dedikuoti konkretiems Lietuvos istorijos įvykiams, pavyzdžiui, 1989 m. Vilniaus katedros atgavimui, 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II kelionei į Lietuvą ir pan. Religinis E. Kairiūkštytės kūrybos aspektas nėra tyrinėtas, nes tik po autorės mirties buvo sužinota apie didelę dalį kūrinių, įkvėptų menininkės dvasinių ieškojimų. Jie parodo, kad religinė dailė gali būti nesustabarėjusi, kalbanti apie egzistencinius žmogaus gyvenimo pasirinkimus, kad ji gali būti moderni, sukrečianti, gebanti „užkabinti“ tamsiąją dievoieškos kelio pusę.





Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai