Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje

Paulius Juška

Buvai pasvertas ir rastas per lengvas, – nuo stalo! Belšacaro puotos motyvais, 2015. Galerija 555

Dailininkas Paulius Juška gimė 1975 m. Vilniuje. 1997 m. baigė freskos-mozaikos specialybės bakalauro, 1999 m. – magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2005 m. įgijo menų licenciato laipsnį. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dėsto piešimą Vilniaus dailės akademijoje.

Paulius Juška tęsia akademinio realizmo tapybos tradicijas, jo kūriniams būdingas meistriškas panašumo, daiktų faktūros perteikimas. Dailininką domina skurdo, vienatvės, atskirties, nuopuolio temos, modeliais dažnai pasirenkami nepriteklių kenčiantys senukai, benamiai, valkatos. Kai kuriuose darbuose socialinė tematika persipina su religiniais motyvais, bibliniais siužetais („Sūnus palaidūnas“ (2004), „Auka“ (2006)). Dailininkas yra nutapęs ir religinių kompozicijų, pavyzdžiui, Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai skirtą paveikslą „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas“ (2001).

Paveikslo „Buvai pasvertas ir rastas per lengvas, – nuo stalo! Belšacaro puotos motyvais“ (2015)tema buvo įkvėpta pranašo Danieliaus knygos. Penktajame jos skyriujepasakojama apie kaldėjų karaliaus Belšazaro puotą, kurios metu svečiai gėrė vyną išsugriautai Jeruzalės šventyklai priklausiusių liturginių taurių. Tuometatsiradusi ranka ant sienos paliko užrašą, kurį išaiškino pranašas Danielius: karalius buvęs pasvertas svarstyklėmis ir rastas  per lengvas, todėl jo karalystė būsianti atiduota priešams.Paveikslokompozicija primena siurrealistų kūrinius, puotos dalyviai vaizduojami tikroviškai, bet netikėtais rakursais, leidžiančiais demonstruoti anatomines žinias. Kūrinio tema ir jos išraiška leido sukurti visapusiškai sudėtingą darbą, grįžtantį prie pirminės liturginės dailės paskirties – apmąstymo.

 [...] religiniai motyvai [...] man duoda tam tikrą impulsą, atspirties tašką. Jie savaime kalba apie būtinius, egzistencinius dalykus. Jeigu tu užsimeni, duodi nuorodą, tada žiūrovas pats pradeda interpretuoti ir didelis prasminis laukas atsiveria. Dėlioji formas, jos grupuojasi ir pradeda kalbėti apie tam tikrą tematiką. Belieka tai pastiprinti. Mano laisvuosiuose darbuose nėra grynai religinio turinio. Aš žiūriu į paveikslą kaip į tam tikrą mįslę, rebusą, kurį reikia išspręsti pačiam žiūrovui.
Svarbu taip paveikti, kad žiūrovas susidomėtų ir įsitrauktų į tą žaidimą. Įtraukimas vyksta daugiau per formą. Potekstė man įdomi, kai ji siejasi ir su dabartimi arba nesena istorija. Žmonijos istorija nestovi vietoje, viskas keičiasi. Bet tokie reiškiniai kaip karai, suirutės, kataklizmai, sėkmės/nesėkmės dažnai turi panašias priežastis ir pasekmes. Man įdomu, kaip kai kurių biblijinių scenų leitmotyvas persikelia į tai, kas mums atpažįstama istoriškai ir šiandienoje.
Ištrauka iš pokalbio su Austėja Mikuckyte





Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai