Būsimos parodos

Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias: 1990–2019

2019 m. gruodžio 7 d. nuo 17 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia švęsti 10-metį.

Gimtadienio metu atidaroma paroda įkūnija muziejaus misiją – kalbėti visuomenei apie krikščionišką paveldą, padėti atrasti ir suprasti jo turtingumą, reikšmę Lietuvos kultūrai. Mažiausiai pažįstama ir vertinama šio paveldo dalis yra šiuolaikinis sakralus menas. Situacija problematiška: šiuolaikinio meno kūrėjai ir mėgėjai nėra linkę jo ieškoti bažnyčiose, o tikintieji maldos namų erdvėje atsirandančius naujus kūrinius neretai mato kaip iššūkį Bažnyčios tradicijai. Dėl šios įtampos nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1990) kokybiškų, gilias menininkų ir užsakovų intencijas išreiškiančių šiuolaikinio meno kūrinių kelias į Lietuvos bažnyčias buvo sunkus. Atrodytų, kad jį tiesti stengėsi vos keletas atsidavusių entuziastų, o kiekvienas bažnyčių erdvę pasiekęs ir joje išlikęs kūrinys galėjo atsirasti tik laimingai sutapus autoriaus ir užsakovo intencijoms.

Parodoje pristatomos šiuolaikinio meno kūrinių kelius į Lietuvos bažnyčias ir koplyčias atvėrusios parapijų, vienuolijų bendruomenių, kunigų ir pasauliečių mecenatų iniciatyvos. Eksponuojami kūriniai atsirado šioms iniciatyvoms sutapus su menininkų atvirumu sakralaus pobūdžio užsakymams arba asmeniniu noru kurti krikščionybės tema. Šalia kūrinių, eskizų ir maketų pateikiamos trumpos biografijos ir prisiminimų nuotrupos leidžia apčiuopti menininkų tikslus ir patirtis. Parodos tikslas nėra pristatyti visus 1990–2019 m. Lietuvoje sukurtus sakralaus meno pavyzdžius. Jiems atstovauja eksponatai kaip „atvejai“, parodantys šiuolaikinio meno kelių į bažnyčias įvairovę, sudėtingas menininkų ir užsakovų bendradarbiavimo istorijas, išsiskiriantys meniškumu, atlikimo kokybe, savita tradicinių krikščionybės temų ir idėjų raiška.

Parodoje pristatomo laikotarpio priešistorė – 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus šventimo ir Jurgio Matulaičio beatifikacijos įžiebtas Bažnyčios kultūrinio gyvenimo pagyvėjimas (1987). Sovietinių represijų ir antibažnytinės politikos nustumtiems į viešojo gyvenimo paraštes tikintiesiems šie įvykiai leido pasijusti reikšminga Visuotinės Bažnyčios dalimi. Atgimimo nuotaikas atliepė tikinčiųjų bendruomenių entuziazmas atstatant ir puošiant sovietmečiu nusavintus maldos namus, taip pat poreikis statyti naujas bažnyčias. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo atgauta religinė ir kūrybinė laisvė. Nenuostabu, kad paskui įspūdingai suklestėjo religinis gyvenimas ir įvyko naujų bažnyčių statybų bumas. Tuo metu prasidėjęs restitucijos procesas garantavo Bažnyčios teisę atsiimti iki Antrojo pasaulinio karo jai priklausiusius pastatus, juose įsikūrė parapijos ir sugrįžusios vienuolijų bendruomenės. Visi šie veiksniai lėmė praktinį poreikį tinkamai įrengti maldos namus, nors šio tikslo įgyvendinimui neretai trūko teorinių ir praktinių žinių, taip pat lėšų.

Bažnyčių erdvei skirtų meno kūrinių užsakymai ženkliai sumažėjo XXI a. pradžioje: sakralus menas tuo metu buvo kuriamas baigiant anksčiau pradėtus darbus, pavienių užsakovų ar asmenine menininkų iniciatyva. Naujausias (ir todėl sunkiai įvertinamas) pokytis – tai naujų palaimintųjų ir šventųjų atvaizdų kūrimo banga XXI a. 2-ojo dešimtmečio pabaigoje. 2014–2019 m. šv. Jono Pauliaus II, šv. Motinos Teresės, pal. Jurgio Matulaičio, pal. Mykolo Giedraičio, pal. Teofiliaus Matulionio atvaizdai papuošė daugelį Lietuvos bažnyčių. Neretai šių šventųjų atvaizdų sukūrimas patikėtas ne Lietuvos menininkams, tačiau turime ir parodoje rodome įdomius mūsų menininkų kūrinius.

1990–2019 m. laikotarpio šiuolaikinį meną esame linkę vertinti kaip klausimą, ką dabartinio sakralaus meno raida leidžia pasakyti apie Lietuvos visuomenę. Tai atviras klausimas, atviras diskusijoms ir laukiantis tyrėjų dėmesio.

Parodos rengėjos dėkoja:
kun. Rimvydui Adomavičiui, kun. Petrui Avižieniui, Norai Blaževičiūtei, Ksenijai Jaroševaitei, Pauliui Juškai, kun. Kęstučiui Kazlauskui, Ramunei Kmieliauskaitei, Algirdui Kuzmai, Lidai Kuzmienei, Neringai Markauskaitei, Aurelijai Rusteikienei, kun. Jonui Sabaliauskui, Rimantui Sakalauskui, Vladui Urbanavičiui, Alfonsui Vaurai, Kunotui Vildžiūnui, Nijolei Vilutytei, Vaidotui Žukui, Anykščių sakralinio meno centrui, Anykščių Šv. Mato parapijai, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapijai, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserims, Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijai, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijai, Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino pranciškonų observantų (bernardinų) vienuolynui, Vilniaus Visų Šventųjų parapijai, Želvos Šv. Ignaco Lojolos parapijai, Žemaičių muziejui „Alka“ ir Žemaičių vyskupystės muziejui.

Parodos kuratorės: Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Birutė Valečkaitė
Parodos koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Kamilė Jagėlienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Rita Pauliukevičiūtė, Sandra Stonytė
Architektė: Ieva Cicėnaitė
Dizaineris: Gedas Čiuželis
Fotografas: Arūnas Baltėnas
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Informaciniai rėmėjai: „Clear Channel“, bernardinai.lt

Daugiau informacijos telefonu 8 5 269 7800 arba el. paštu muziejus@bpmuziejus.lt

 





Rėmėjai

 

Informaciniai rėmėjai