Paveikslas „Pasaulio Išganytojas“

XVI a. sumūryta Vilniaus miesto siena iki pat XIX a. juosė visą dabartinį senamiestį, joje iškilo gynybiniai bokštai ir dešimt mūro vartų. Medininkų, arba Aštriuosiuose (dabar Aušros), vartuose, miesto pusėje, XVII a. pradžioje jau kabojo Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, vėliau išgarsėjęs malonėmis ir imtas gerbti toje pat vietoje pastatytoje koplyčioje, kurią globojo basieji karmelitai. Tų pačių vartų išorinėje pusėje specialiai išmūrytoje nišoje buvo įstatytas ant ąžuolo lentų nutapytas Pasaulio Išganytojo atvaizdas, pasitikdavęs į Vilnių iš Medininkų, Krėvos ar Lydos atvykstančius keliauninkus ir saugojęs miestą nuo išorės priešų bei gresiančių nelaimių.

XVIII a. šis kūrinys buvo išimtas iš vartų ir pakabintas Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolyne, vėliau – Vilniaus katedroje, o jį pakeitė tiesiai ant mūro nutapytas Išganytojo atvaizdas. Šiandien paveikslas „Pasaulio Išganytojas“ (lot. Salvator Mundi) yra saugomas Bažnytinio paveldo muziejaus saugyklose, o muziejaus kiemelį puošia jo kopija.

Paveikslas „Pasaulio Išganytojas“ (Salvator Mundi)
Vilnius, XVII a. pr.
Pertapytas XVIII a. pab.–XIX a. pr.