Vasario 16-osios eksponatas: Fribūro universiteto lietuvių draugijos „Rūta-Lituania“ vėliava

Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, kuriuo vis dar bandyta atkurti Abiejų Tautų Respubliką, tapo aišku, kad buvusios Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės išgelbėti nepavyks. Siekis išsivaduoti iš Rusijos imperijos galėjo kilti tik iš visiškai naujos, iki tol nesireiškusios tautinės jėgos. Vilniaus universitetas liko uždarytas iki pat 1919 m., todėl negalėjo tapti naujos rezistencijos židiniu. Lietuvos jaunimas – jau ne tik aristokratų, bajorų, bet ir miestiečių bei valstiečių vaikai – išsilavinimą stengėsi įgyti Sankt Peterburgo ir Maskvos, o nuo XIX a. pabaigos – ir Vakarų Europos universitetuose. Taip lietuvių tautinėje savišvietoje tapo svarbus Fribūro universitetas Šveicarijoje.

Iš pradžių Fribūro universiteto studentai, lietuviai ir lenkai, dalyvavo bendrose draugijose. Tačiau iškilus tautiniams nesutarimams lietuviai 1899 m. įkūrė atskirą draugiją, pavadintą „Rūtos“ vardu. 1915 m., pasiūlius Vladui Dzimidavičiui Daumantui, pakeistas draugijos vardas, kaip rašoma tų metų lapkričio 7 d. draugijos susirinkimo protokole, į „svetimtaučiams turintį daugiau prasmės, o lietuviams darantį, ypač dabartiniais svarbiais laikais, reklamą“. Taip „Rūta“ tapo „Lituania“.

1922 m. rugpjūčio 1 d., priėmus Lietuvos Valstybės Konstituciją, simboliškai užbaigtas naujosios Lietuvos kūrimo procesas. Šių metų vasara buvo simboliška ir „Lituanios“ istorijoje. Liepos 2 d. pašventinta Fribūro lietuvių studentų draugijos vėliava.

Akademinės Fribūro universiteto lietuvių draugijos „Lituania“ vėliava. Aversas ir reversas. Dydis: aukštis – 150 cm., plotis – 160 cm. Audiniai: taftos šilkas, siuvinėta šilko ir metalo siūlais. S. Ostermanno nuotr.

Iš tiesų, idėja pagaminti draugijos „Lituania“ vėliavą buvo pristatyta dar 1919 metais. Mintį pasiūlė kunigas Jonas Navickas, motyvuodamas tuo, kad taip „Lituania“ taps „kaip ir kitos studentų organizacijos“. Žinoma, „Lituania“ (ar prieš tai „Rūta“) buvo pripažįstama kaip universiteto organizacija, tačiau šis simbolis rodė ir pačios organizacijos stiprumą. Būtent šie metai sutapo su „Lituanios“ veiklos pakilimo laikotarpiu, kai joje veikė gausus studentų iš Lietuvos būrys.

Jau kitais metais buvo pateiktas projektas, pagal kurį vienoje pusėje turėjo būti „Lituanios“ simbolis (saulės formos kryžius ir lotyniškas šūkis „Omnia Instaurare in Christo“), o kitoje – sidabrinis Vytis raudo-name fone: „vadovautasi pastovumo principo, nes Vytis buvo ir bus mūsų Tautos simbolis, o Tautinę Vėliavą galima greit atmainyti, nes ir dabar ji naujadaras“. Pati vėliava buvo nupiešta Petro Kalpoko, siūta Kaune iš taftos šilko, siuvinėta šilko ir metalo siūlais, ir iš ten gabenta į Šveicariją. 

Tapusi atpažįstama organizacija, „Lituania“ pradėjo veikti keliomis kryptimis. Viena vertus, čia studijuojantys lietuviai savotiškai sulietuvino savo fribūrišką gyvenimą. Pašventinus vėliavą, jie pradėjo veikti kaip tipiška studentiška draugija, kuri jungia iš tam tikro krašto kilusius studentus: anot prof. Marco de Munnyncko, lietuviai tapo „dvasiniais Friburgo vaikais“. Kita vertus, Fribūre studijuojantys lietuviai suvokė, kad grįžus į Lietuvą įgytas žinias reikės panaudoti jos labui. Tad fribūriška patirtis ir gautos žinios skleidėsi kuriant nepriklausomos Lietuvos valstybę, jos institucijas, Bažnyčią, universitetą, kultūrą, todėl šio universiteto svarba Lietuvos valstybingumo formavimuisi neabejotina.

Tai buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame būrėsi lietuviai intelektualai katalikai, kunigai ir pasauliečiai. Dauguma jų studijas Fribūre baigė apgindami daktaro disertacijas, neretai pirmąsias savo srityje Lietuvoje: teologas, būsimas Vilniaus vyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis, filosofas ir būsimas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Stasys Šalkauskis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, istorikas Jonas Totoraitis, istorikė ir pedagogė Marija Andziulytė-Ruginienė, geografas Kazys Pakštas ir daugelis kitų.

Vasario 16 d. 18 val. kviečiame į nuotolinę paskaitą „Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“. Kalbėsime apie universitete 1899–1934 m. veikusią akademinę lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“ ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus.

103-ųjų Valstybės atkūrimo metinių proga studentų draugijos „Rūta–Lituania“ vėliava bus išstatyta Vilniaus katedros Vyskupų koplyčioje. 

Tekstas parengtas pagal: Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai: katalogas. Sudarytoja Kamilė Jagėlienė. Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2019.