Bažnyčios kiemelis

Tarptautinė paroda „Dvylika. Iliustracijos ir komiksai“

Parodoje komiksų ir iliustracijų kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos, sekdami įprasta ikonografine tradicija arba atradę savą raiškos būdą, pristato pirmuosius Jėzaus Kristaus mokinius, vadinamus apaštalais. Miglei Anušauskaitei, Povilui Vincentui Jankūnui, Justinai Norkutei-Širin, Alonai Shostko, Dariai Filippovai, Francesco Rosso, Lindai Valerei, Oleksandrui Shatokhinui, Robertui Rūrānui ir Tomaszui Bereźnickiui įkvėpimo šaltiniu tapo lakoniški apaštalų gyvenimų aprašymai, jų aplankytų žemių kraštovaizdžiai, jų pašaukimo ir kankinystės istorijos – visa tai paskatino menininkus permąstyti savo santykį su religija ir istorija, savo ruožtu jų kūriniai kviečia mus naujai pažvelgti į mokinystės esmę – kaip ją suprato dvylika Kristaus apaštalų – ir jų gintas vertybes bei pasirinkimus.
Skulptūra „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“

2020 m. rudenį muziejaus kiemelį papuošė Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“. Vladas Urbanavičius gimė 1951 m. Rusijoje, Irkutsko srityje. 1977 m. baigė skulptūros studijas LTSR valstybiniame dailės institute. 2015 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už minties ir formos darną šiuolaikinėje skulptūroje. Iš pradžių neplanavęs dirbti bažnytinės dailės srityje, nuo 1992 metų skulptorius pradėjo bendradarbiauti vienuolijų atsikūrimo darbuose padėdamas įrengti bažnyčių ir koplyčių erdvę, projektuodamas liturginius reikmenis. Skaityti daugiau...
Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios fasadų skulptūros

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. įsitvirtino paprotys bažnyčių fasaduose iškelti tapytus ir skulptūrinius atvaizdus, kurie ne tik puošė pastatus, bet ir teikė atvykėliams žinių apie vienuolynų ir parapijų pamaldumo tradicijas. Fasade galėjo būti matomas titulinis bažnyčios globėjo atvaizdas, šioje bažnyčioje gerbiamas stebuklingas paveikslas arba svarbiausi vienuolijos asmenys. Skaityti daugiau...
Paveikslas „Pasaulio Išganytojas“

XVI a. sumūryta Vilniaus miesto siena iki pat XIX a. juosė visą dabartinį senamiestį, joje iškilo gynybiniai bokštai ir dešimt mūro vartų. Medininkų, arba Aštriuosiuose (dabar Aušros), vartuose, miesto pusėje, XVII a. pradžioje jau kabojo Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, vėliau išgarsėjęs malonėmis ir imtas gerbti toje pat vietoje pastatytoje koplyčioje, kurią globojo basieji karmelitai. Tų pačių vartų išorinėje pusėje specialiai išmūrytoje nišoje buvo įstatytas ant ąžuolo lentų nutapytas Pasaulio Išganytojo atvaizdas. Skaityti daugiau...
Varpai iš Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios

Vilniaus meistras Karolis Gotlybas Šparas (Carl Gottlieb Sparr) 1733 m. nuliejo du skirtingo dydžio varpus Vilniaus senosios regulos karmelitų Visų Šventųjų bažnyčiai. Didysis bažnyčios varpas buvo pašventintas pranašo Elijo vardu, todėl vienoje jo pusėje ant liemens išlietas reljefas, vaizduojantis pranašą Eliją su ugniniu kalaviju rankoje. Skaityti daugiau...





MUZIEJAUS VEIKLĄ FINANSUOJA

Vilniaus Akivyskupija
 

 

Informaciniai rėmėjai

                   bernardinai.lt
         

Rėmėjai

       Domus Maria