Bažnyčios kiemelis
2020 m. rudenį muziejaus kiemelį papuošė Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“. Vladas Urbanavičius gimė 1951 m. Rusijoje, Irkutsko srityje. 1977 m. baigė skulptūros studijas LTSR valstybiniame dailės institute. 2015 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už minties ir formos darną šiuolaikinėje skulptūroje. Iš pradžių neplanavęs dirbti bažnytinės dailės srityje, nuo 1992 metų skulptorius pradėjo bendradarbiauti vienuolijų atsikūrimo darbuose padėdamas įrengti bažnyčių ir koplyčių erdvę, projektuodamas liturginius reikmenis. Skaityti daugiau...
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. įsitvirtino paprotys bažnyčių fasaduose iškelti tapytus ir skulptūrinius atvaizdus, kurie ne tik puošė pastatus, bet ir teikė atvykėliams žinių apie vienuolynų ir parapijų pamaldumo tradicijas. Fasade galėjo būti matomas titulinis bažnyčios globėjo atvaizdas, šioje bažnyčioje gerbiamas stebuklingas paveikslas arba svarbiausi vienuolijos asmenys. Skaityti daugiau...
XVI a. sumūryta Vilniaus miesto siena iki pat XIX a. juosė visą dabartinį senamiestį, joje iškilo gynybiniai bokštai ir dešimt mūro vartų. Medininkų, arba Aštriuosiuose (dabar Aušros), vartuose, miesto pusėje, XVII a. pradžioje jau kabojo Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, vėliau išgarsėjęs malonėmis ir imtas gerbti toje pat vietoje pastatytoje koplyčioje, kurią globojo basieji karmelitai. Tų pačių vartų išorinėje pusėje specialiai išmūrytoje nišoje buvo įstatytas ant ąžuolo lentų nutapytas Pasaulio Išganytojo atvaizdas. Skaityti daugiau...
Vilniaus meistras Karolis Gotlybas Šparas (Carl Gottlieb Sparr) 1733 m. nuliejo du skirtingo dydžio varpus Vilniaus senosios regulos karmelitų Visų Šventųjų bažnyčiai. Didysis bažnyčios varpas buvo pašventintas pranašo Elijo vardu, todėl vienoje jo pusėje ant liemens išlietas reljefas, vaizduojantis pranašą Eliją su ugniniu kalaviju rankoje. Skaityti daugiau...
.png){kind=small}
