2019 rugsėjo 27 d.–lapkričio 30 d.
Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai
Fribūro universitete ir Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje surengta paroda skirta pirmą kartą išsamiai pristatyti katalikiškame Fribūro universitete (Šveicarija) XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų indėlį kuriantis moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant universitete 1899–1934 m. veikusią lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“ ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus ir kitus leidinius.
2019 gegužės 23 d.–rugsėjo 14 d.
Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje
Parodoje pristatomi Kristaus atvaizdai, kuriems yra prigijęs Jėzaus Nazariečio pavadinimas. Jėzaus Nazariečio skulptūrų ir jų atvaizdų pirmavaizdis – stebuklinga rengiamoji Kristaus statula iš Madrido basųjų trinitorių bažnyčios. Abiejų Tautų Respublikos basieji trinitoriai, į Lenkijos Karalystę atvykę 1685 m., o į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – 1693 m., sudarė labiausiai į Šiaurę ir Rytus nuo vienuolijos centro – Ispanijos – nutolusią Šv. Joakimo provinciją. Trinitoriai savo šventoves puošė Madrido Jėzaus Nazariečio figūros kopijomis, o plačiausiai išgarsėjusi ir Jėzaus kultą bei atvaizdą Lietuvoje paveikusi kopija – Antakalnio Jėzus. Parodoje eksponuojami Jėzaus Nazariečio atvaizdai iš 18 Lietuvos bažnyčių, 15 šalies muziejų ir bibliotekų, 10 privačių kolekcijų.
2019 kovo 28 d.–rugsėjo 07 d.
Atradimai. Markučių Šv. Barboros koplyčios fasado ikonos
Parodoje visuomenei pirmą kartą pristatomi neseniai Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojų atrasti septyni unikalūs ant cinko skardos tapyti atvaizdai. 1903–1906 m. Varvaros ir Grigorijaus Puškinų rūpesčiu Markučių dvaro teritorijoje buvo pastatyta Šv. Barboros koplyčia. Jos išorę puošė devynios ant cinko skardos tapytos ikonos, vaizduojančios šventuosius – Melnikovų-Puškinų šeimos globėjus. Ikonos fasado nišose buvo iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Tolesnis jų likimas nebuvo žinomas iki 2017 metų. Netikėtai septyni iš devynių atvaizdų buvo atrasti Literatūrinio A. Puškino muziejaus patalpose. Koplyčios fasado ikonas reikėjo restauruoti: jos nukentėjo ne tik nuo laiko ir oro sąlygų, bet ir nuo kulkų.
2018 gruodžio 13 d.–2019 gegužės 03 d.
Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias
Parodoje „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“ visuomenei pirmą kartą pristatoma t. Antano Saulaičio SJ kolekcija „Misijų stotelė“. Per pusę amžiaus kolekcijoje sukaupta daugiau nei 2500 artefaktų. Tai buitiniai ir liturginiai reikmenys, asmeniniai daiktai, knygos, spaudiniai, laiškai, atvirukai, suvenyrai, interjero puošmenos, medžioklės įrankiai, garso ir vaizdo įrašai ir kita medžiaga, liudijanti lietuvių misionierių veiklą.
2018 lapkričio 06 d.–2019 vasario 02 d.
Nugalėk blogį gerumu: palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927)
Paroda, skirta paminėti Vilniaus vyskupo pal. Jurgio Matulaičio konsekracijos šimtmetį, skatina pažinti išskirtinį žmogų, jam tekusius išmėginimus ir nuveiktus darbus. Parodoje eksponuojami autentiški pal. Jurgio Matulaičio dokumentai, nuotraukos, asmeniniai daiktai ir liturginiai reikmenys. Šie eksponatai tiesiogiai liudija apie vyskupo gyvenimą ir veiklą.
2018 spalio 04 d.–lapkričio 17 d.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“
Gedimino Pranckūno paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“ – devintoji menininko fotografijų paroda, kurioje rodomi pastarųjų dvejų metų darbai: 62 vaizdai iš 45 Lietuvos katalikų bažnyčių. Fotografijose užfiksuotos vietos, kuriose neužsibūnama: rečiau pastebima bažnyčios erdvė, esanti prieš pagrindinę navą ar šalia jos, ir neretai ten stovinčios uždangstytos apvalkalais bažnytinės vėliavos, procesijų altorėliai, atsitiktiniai baldeliai, veidrodžiai, seni kilimai, šarvonės, vadinamos katafalkais.
2018 birželio 13 d.–rugsėjo 01 d.
Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.
1718 m. Trakų Dievo Motinos paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. Dėkodami už patiriamus stebuklus ir malones, tikintieji Trakų bažnyčios lobynui dovanojo prabangius votus, karūnas, aptaisus, liturginius indus, paveikslo šlovę skleidė kopijos, grafiniai atvaizdai plito kaip devociniai paveikslėliai ir knygų iliustracijos. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, jubiliejiniais metais surengta paroda pristato vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją.
2018 gegužės 17 d.–spalio 15 d.
Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Bažnytinio paveldo muziejuje pristatyti kūriniai šv. Kazimiero tema iš didžiausių Florencijos ir Palermo muziejų. Relikvijoriai, paveikslai ir dokumentai – išraiškingi maldingumo tradicijos šv. Kazimierui liudytojai – yra tikri meno šedevrai. Paroda supažindina su itin svarbiu Lietuvos istorijos etapu, parodo Lietuvos globėjo kulto sklaidą, atskleidžia religinius, politinius mainus, rodo sąsajas su katalikiškomis Europos institucijomis.
2017 lapkričio 23 d.–2018 rugsėjo 15 d.
Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai
Parodoje pristatytas Lietuvos siuvinėtų liturginių drabužių lobynas nuo seniausių artefaktų iki šiuolaikinių kūrinių, nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, pamaldumo šventiesiems ženklai. Paroda taip pat nušviečia 2005 m. prasidėjusį vertybių grąžinimo Katalikų bažnyčiai procesą: per dvylika metų Vilniaus arkivyskupijos nuosavybėn sugrįžo daugiau kaip 400 vienetų bažnytinės tekstilės objektų.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)