2018 birželio 13 d.–rugsėjo 01 d.
Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.
1718 m. Trakų Dievo Motinos paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. Dėkodami už patiriamus stebuklus ir malones, tikintieji Trakų bažnyčios lobynui dovanojo prabangius votus, karūnas, aptaisus, liturginius indus, paveikslo šlovę skleidė kopijos, grafiniai atvaizdai plito kaip devociniai paveikslėliai ir knygų iliustracijos. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, jubiliejiniais metais surengta paroda pristato vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją.
2018 gegužės 17 d.–spalio 15 d.
Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Bažnytinio paveldo muziejuje pristatyti kūriniai šv. Kazimiero tema iš didžiausių Florencijos ir Palermo muziejų. Relikvijoriai, paveikslai ir dokumentai – išraiškingi maldingumo tradicijos šv. Kazimierui liudytojai – yra tikri meno šedevrai. Paroda supažindina su itin svarbiu Lietuvos istorijos etapu, parodo Lietuvos globėjo kulto sklaidą, atskleidžia religinius, politinius mainus, rodo sąsajas su katalikiškomis Europos institucijomis.
2017 lapkričio 23 d.–2018 rugsėjo 15 d.
Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai
Parodoje pristatytas Lietuvos siuvinėtų liturginių drabužių lobynas nuo seniausių artefaktų iki šiuolaikinių kūrinių, nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, pamaldumo šventiesiems ženklai. Paroda taip pat nušviečia 2005 m. prasidėjusį vertybių grąžinimo Katalikų bažnyčiai procesą: per dvylika metų Vilniaus arkivyskupijos nuosavybėn sugrįžo daugiau kaip 400 vienetų bažnytinės tekstilės objektų.
2017 spalio 05 d.–spalio 27 d.
Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje
Paroda „Tekstilės puota“ – mišri Bažnytinio paveldo muziejaus ir Martos Vosyliūtės artefaktų ekspozicija, kur kelių šimtmečių senumo religiniai drabužiai ir šeimos relikvijos diskutuoja su autoriniais piešiniais dengtais naujais kostiumais. Parodoje pristatoma ne tik menininkės Martos Vosyliūtės tapyba, bet ir nauji videofilmai apie dėvėtos tekstilės perdirbimą, analizuojantys namudinio kapitalizmo, kultūrinių klišių gyvavimą. Kartu eksponuojami šeši liturginiai drabužiai, kurių sukūrimo istorija ir ikonografija atitinka „tekstilės puotos“ vaizdinį: vienuose akivaizdus naudotų audinių persiuvimas, naujos formos ir kokybės suteikimas, kiti arnotai – „piligrimai“, jiems pasiūti naudoti egzotiški, iš Tolimųjų Rytų atkeliavę audiniai.
2017 rugsėjo 19 d.–spalio 19 d.
Armėnijos viduramžių bažnyčios ir vienuolynai
Armėnijos viduramžių bažnyčių šiuolaikinėje Armėnijoje ir istorinėje armėnų tautos tėvynėje fotografijų paroda leidžia trumpai pažvelgti į paslaptingą armėnų dvasingumo pasaulį. Laiko paženklinti apgriuvę pastatai, samanomis apaugę akmeniniai kryžiai plynaukštėse, o kartais – spalvingi stilingai apsirengusių jaunų žmonių būreliai priešais senovinį vienuolyną. Šiuos vaizdus galima laikyti beveik apčiuopiamu praeities ir dabarties simboliu, iliustruojančiu turtingą Armėnijos, pirmos krikščioniškos valstybės pasaulyje, istorinį ir dvasinį paveldą.
2017 birželio 15 d.–rugsėjo 16 d.
Per kryžių į žvaigždes! Arkivyskupas Teofilius Matulionis
Arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962) – tik antrasis lietuvių kilmės palaimintasis, tampantis Katalikų bažnyčios pripažintu pavyzdžiu viso pasaulio krikščionims. Paroda „Per kryžių į žvaigždes!“ kuriama kontrasto principu: palaimintojo arkivyskupo kankinystė ir ganytojo orumas atsiskleidžia lyg veidrodyje per vienas prieš kitą atsispindinčius daiktus, lydėjusius arkivyskupą skirtingais gyvenimo laikotarpiais.
2017 birželio 15 d.–lapkričio 22 d.
Užtarėjai ir globėjai. Restauruoti paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių
Paroda supažindina su retais, menine verte pasižyminčiais, nuo sunykimo išgelbėtais meno kūriniais, jų istorija ir ikonografija. Ekspozicijoje pristatomi 27 paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių su aprašais, pasakojantys lankytojams apie Rytų Lietuvos miestų ir kaimų aplinkoje praeityje populiarius šventuosius, būdingus ir retus jų vaizdavimo ir gerbimo būdus.
2017 birželio 07 d.–gruodžio 30 d.
Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus
„Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus“ – tai retrospektyvinė pasaulinio garso menininko Aleksandro Šepkaus juvelyrikos paroda. Joje eksponuojami 45 papuošalai: apyrankės, žiedai, kryželiai, pakabučiai, auskarai, taip pat ir naujausi kūriniai. Paroda suteikia retą progą greta pamatyti skirtingais žymiausio Lietuvos juvelyro kūrybos etapais sukurtus auksakalystės dirbinius, atsekti konkrečiam laikui būdingus bruožus, įsitikinti Aleksandro Šepkaus kūrybos savitumu.
2017 gegužės 23 d.–rugsėjo 16 d.
Ko liepsna nesunaikino
2016 m. balandžio 5 d. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, puikiai atspindėjusi XVIII a. medinės sakralinės architektūros tendencijas. Kartu su vertybėmis, išlikusiomis po Ceikinių bažnyčios gaisro, parodoje eksponuojami žymios Lietuvos tekstilininkės Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai. Žakardo technika išausti darbai šiuolaikine meno kalba byloja apie tai, kad naikinančios liepsnos perkeistas paveldas gali sukelti stiprias emocijas, nurodyti gyvą ryšį su praeitimi.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)