2017 gegužės 05 d.–rugsėjo 12 d.
„Sveika, Mergele!“ Restauruoti marijinės ikonografijos paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių
Vilniaus arkivyskupija vykdo arkivyskupijos bažnyčioms priklausančių paveikslų restauravimo darbus. Per 15 metų buvo restauruota, konservuota, o kartais tiesiog išgelbėta nuo sunykimo daugybė meno vertybių. 2014 m. pradėti restauruoti marijinės ikonografijos kūriniai. Nuvalius apnašas ir XX a. užtapymus, išryškėjo mažai žinomi, tačiau įspūdingi ir itin meniški kūriniai.
2017 kovo 23 d.–gegužės 06 d.
Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) piešinių paroda
Viena žymiausių Lietuvos menininkių kūrė estampus, lino raižinius ir didžiulio formato piešinius. Gyvenime ir kūryboje ji buvo ekspresyvi, išsiskyrė savita technika, originaliomis kompozicijomis, prisodrintomis turinio, metaforų ir asmeninių istorijų. Menininkė ryškiai sužibėjo XX a. pabaigoje (8–9 deš.), vėliau viešai meniniame gyvenime nesireiškė, tačiau slapta intensyviai kūrė, daugiausia didelio formato piešinius. Parodoje pirmą kartą eksponuojami 27 piešiniai, geriausiai atskleidžiantys menininkės gvildentus dvasinius ieškojimus ir parodantys, kad religinė dailė gali būti nesustabarėjusi, kalbanti apie egzistencinius žmogaus gyvenimo pasirinkimus, kad ji gali būti moderni, sukrečianti, gebanti „užkabinti“ tamsiąją dievoieškos kelio pusę.
2017 sausio 24 d.–kovo 18 d.
Dievo bitė. Gintauto Vyšniausko (1958–2016) piešinių paroda
Architekto Gintauto Vyšniausko (1958–2016) žmona Edita Mildažytė ir menotyrininkė Kristina Stančienė iš daugiau nei šimto piešinių atrinko penkiasdešimt, kuriuos bus galima išvysti parodoje. Paskutiniais gyvenimo metais Gintautas Vyšniauskas intensyviai piešė Lietuvos bažnyčias, architektūrą, peizažus. 2014–2015 m. sukurti Lietuvos miestelių ir kaimų bažnyčių piešiniai yra profesionalūs, ekspresyvūs, kerintys savo emocionalumu.
2016 gruodžio 20 d.–2017 vasario 02 d.
Tarpukario kalėdiniai atvirukai iš Editos Mildažytės kolekcijos
Parodoje pristatomi tarpukario kalėdiniai atvirukai iš privačios Editos Mildažytės kolekcijos
2016 spalio 06 d.–2017 sausio 07 d.
Piligrimų ženklai. Archeologiniai pamaldumo Marijai įrodymai viduramžių Gdanske
Bažnytinio paveldo muziejuje pirmą kartą pristatyti Gdansko archeologijos muziejuje saugomi radiniai, susiję su Švč. Mergelės Marijos gerbimu viduramžių Europoje. 200 parodos eksponatų pasiekė mūsų dienas iš XIV–XVI a., kai Gdanskas tapo vienu iš svarbiausių piligrimystės centrų. Paroda siekta pristatyti piligrimystės reiškinį, kurio ištakos siekia dar antikos laikus, atskleisti viduramžių Europos visuomenės pamaldumo šventiesiems specifiką ir pasaulio suvokimo bruožus.
2016 gegužės 31 d.–2019 rugsėjo 24 d.
Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos
Tai viena reikšmingiausių privačių meno kolekcijų Lietuvoje: joje sukaupta apie 1000 tapybos darbų, daugiau nei 260 skulptūrų, liaudies meno, senosios grafikos, žemėlapių ir knygų pavyzdžių. Kolekcija nuolat pristatoma parodose, serijomis leidžiamuose albumuose ir internetinėje erdvėje, tačiau rinkiniuose saugomus religinės dailės kūrinius parodoje „Ne vien Dangus“ visuomenė galės pamatyti pirmą kartą.
2016 vasario 24 d.–balandžio 30 d.
Kunigo Antano Rimavičiaus skulptūrų paroda „Dievui ir Žmogui“
Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma kunigo ir savamokslio skulptoriaus Antano Rimavičiaus (1865–1933) paroda. Skulptūrų saugotojas ir parodos idėjos autorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus.
2015 lapkričio 12 d.–2016 vasario 27 d.
Paroda „Kolekcininko kabinetas“
Parodoje „Kolekcininko kabinetas“ pristatyta kunigo Pranciškaus Tičkovskio kolekcija iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių ir Akmenynės bažnyčios.
2015 spalio 09 d.–2016 sausio 30 d.
Susimąstęs Kristaus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio
Kas yra Rūpintojėlis, tikriausiai žino dauguma Lietuvos gyventojų. Vieniems jis tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas, dar kiti teigia, kad jis – pagonių dievas. Neabejotina, kad atsirastų ir nieko nežinančių. Tačiau retas iš mūsų pasakytų, iš kur kilęs šis atvaizdas, kaip, kada ir kur jis susiformavo, ką reiškia sėdinčio susimąsčiusio žmogaus figūra krikščioniškoje dailėje, kaip tikintieji ją suvokė XVI–XIX amžiuje.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)