2016 gruodžio 20 d.–2017 vasario 02 d.
Tarpukario kalėdiniai atvirukai iš Editos Mildažytės kolekcijos
Parodoje pristatomi tarpukario kalėdiniai atvirukai iš privačios Editos Mildažytės kolekcijos
2016 spalio 06 d.–2017 sausio 07 d.
Piligrimų ženklai. Archeologiniai pamaldumo Marijai įrodymai viduramžių Gdanske
Bažnytinio paveldo muziejuje pirmą kartą pristatyti Gdansko archeologijos muziejuje saugomi radiniai, susiję su Švč. Mergelės Marijos gerbimu viduramžių Europoje. 200 parodos eksponatų pasiekė mūsų dienas iš XIV–XVI a., kai Gdanskas tapo vienu iš svarbiausių piligrimystės centrų. Paroda siekta pristatyti piligrimystės reiškinį, kurio ištakos siekia dar antikos laikus, atskleisti viduramžių Europos visuomenės pamaldumo šventiesiems specifiką ir pasaulio suvokimo bruožus.
2016 gegužės 31 d.–2019 rugsėjo 24 d.
Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos
Tai viena reikšmingiausių privačių meno kolekcijų Lietuvoje: joje sukaupta apie 1000 tapybos darbų, daugiau nei 260 skulptūrų, liaudies meno, senosios grafikos, žemėlapių ir knygų pavyzdžių. Kolekcija nuolat pristatoma parodose, serijomis leidžiamuose albumuose ir internetinėje erdvėje, tačiau rinkiniuose saugomus religinės dailės kūrinius parodoje „Ne vien Dangus“ visuomenė galės pamatyti pirmą kartą.
2016 vasario 24 d.–balandžio 30 d.
Kunigo Antano Rimavičiaus skulptūrų paroda „Dievui ir Žmogui“
Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma kunigo ir savamokslio skulptoriaus Antano Rimavičiaus (1865–1933) paroda. Skulptūrų saugotojas ir parodos idėjos autorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus.
2015 lapkričio 12 d.–2016 vasario 27 d.
Paroda „Kolekcininko kabinetas“
Parodoje „Kolekcininko kabinetas“ pristatyta kunigo Pranciškaus Tičkovskio kolekcija iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių ir Akmenynės bažnyčios.
2015 spalio 09 d.–2016 sausio 30 d.
Susimąstęs Kristaus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio
Kas yra Rūpintojėlis, tikriausiai žino dauguma Lietuvos gyventojų. Vieniems jis tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas, dar kiti teigia, kad jis – pagonių dievas. Neabejotina, kad atsirastų ir nieko nežinančių. Tačiau retas iš mūsų pasakytų, iš kur kilęs šis atvaizdas, kaip, kada ir kur jis susiformavo, ką reiškia sėdinčio susimąsčiusio žmogaus figūra krikščioniškoje dailėje, kaip tikintieji ją suvokė XVI–XIX amžiuje.
2015 liepos 09 d.–rugsėjo 05 d.
Leono Striogos paroda „Šviesos lauke“
„Esu laimingas žmogus“, – sako Leonas Strioga. Tai nereiškia, kad jis visada giedras ir linksmas, o savo kūryba teigia vien gėrį ir džiaugsmą. Strioga laimingas, nes pažino pasaulio ir žmogaus įvairialypę prigimtį, jo nebetrikdo šių laikų reliatyvizmas, jam aiški gėrį ir blogį skirianti riba. Ištobulinta skulptūros kalba šiuo žinojimu ir iš jo kylančia vidine harmonija jis dalijasi su kitais.
2014 gruodžio 18 d.–2015 vasario 07 d.
Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba
Parodoje eksponuojami liturginių kūrinių ir antkapių eskizai ir užbaigtų darbų fotografijos. Taip atskleidžiama meninio sumanymo genezė nuo jo užuomazgos iki galutinio įgyvendinimo.
2014 lapkričio 20 d.–2015 sausio 03 d.
Andriaus Kviliūno „Gyvieji paveikslai“
Videomenininko vaizdų pasaulyje veikiantys personažai žiūrovą provokuoja prisiminti kitus ilgaamžės tapybos ir literatūros istorijos herojus. Kaip tikras baroko dailininkas, dėl kūrinių įtaigos ir vieno ar kito šventosios istorijos epizodo sudabartinimo A. Kviliūnas pasitelkia autoportretą, draugų ir artimųjų figūras. Andriaus Kviliūno „Gyvieji paveikslai“ nepalieka mūsų abejingų, nes juose, kaip teigia dailės kritikai, „gerai įsižiūrėję, būtinai atpažįstame save“.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)