2015 liepos 09 d.–rugsėjo 05 d.
Leono Striogos paroda „Šviesos lauke“
„Esu laimingas žmogus“, – sako Leonas Strioga. Tai nereiškia, kad jis visada giedras ir linksmas, o savo kūryba teigia vien gėrį ir džiaugsmą. Strioga laimingas, nes pažino pasaulio ir žmogaus įvairialypę prigimtį, jo nebetrikdo šių laikų reliatyvizmas, jam aiški gėrį ir blogį skirianti riba. Ištobulinta skulptūros kalba šiuo žinojimu ir iš jo kylančia vidine harmonija jis dalijasi su kitais.
2014 gruodžio 18 d.–2015 vasario 07 d.
Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba
Parodoje eksponuojami liturginių kūrinių ir antkapių eskizai ir užbaigtų darbų fotografijos. Taip atskleidžiama meninio sumanymo genezė nuo jo užuomazgos iki galutinio įgyvendinimo.
2014 lapkričio 20 d.–2015 sausio 03 d.
Andriaus Kviliūno „Gyvieji paveikslai“
Videomenininko vaizdų pasaulyje veikiantys personažai žiūrovą provokuoja prisiminti kitus ilgaamžės tapybos ir literatūros istorijos herojus. Kaip tikras baroko dailininkas, dėl kūrinių įtaigos ir vieno ar kito šventosios istorijos epizodo sudabartinimo A. Kviliūnas pasitelkia autoportretą, draugų ir artimųjų figūras. Andriaus Kviliūno „Gyvieji paveikslai“ nepalieka mūsų abejingų, nes juose, kaip teigia dailės kritikai, „gerai įsižiūrėję, būtinai atpažįstame save“.
2014 lapkričio 20 d.–2015 kovo 14 d.
Abrozdėliai. Religiniai paveikslėliai iš kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinio
Pristatomas kun. Mozės Mitkevičiaus religinių paveikslėlių rinkinys nėra pats gausiausias Lietuvoje. Tačiau gana solidus, o vyraujanti XIX a. – XX a. I p. svarbiausių Europos ir Lietuvos paveikslėlių leidėjų produkcija leidžia patirti pagrindines abrozdėlių tradicijos tendencijas – pamaldumo pobūdį, intencijas, ikonografinę panoramą, meninės išraiškos ir puošybos madas, įvairias gamybos technikas. Ir, žinoma, žmogišką šilumą.
2014 birželio 02 d.–2017 liepos 03 d.
Senoji Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla
Senoji XVIII a. vidurio Žemaičių Kalvarijos krikštykla garsėja ir grožiu, ir istorija. Įspūdingas indas yra išdrožtas iš liepos ir ąžuolo medžio, puoštas drožiniais, metalo detalėmis, polichromija. Jis yra paauksuotas ir sidabruotas. Lietuvoje išliko labai nedaug medinių barokinių krikštyklų. Ši yra vienintelė tokios sudėtingos kompozicijos ir ikonografijos.
2013 gruodžio 17 d.–2014 kovo 29 d.
„Didžiulis mūras, vos per du uolekčius žemėn įgilintas, šitiek metų stebuklingai stovi“: Trakų parapinė bažnyčia XV amžiuje
Paroda-hipotezė, skirta pirmajam Trakų parapinės bažnyčios šimtmečiui. Ekspozicijoje pristatomos skaitmeninės pirmojo, apie 1419 m. pastatyto, ir antrojo, po 1497 m. perstatyto, bažnyčios pastatų rekonstrukcijos. Skaitmeninius projektus praplečia mūro fragmentai, archeologiniai radiniai iš 2008–2010 m. kasinėjimų bažnyčios presbiterijoje ir šventoriuje, taip pat su bažnyčios kaita siejami dailės kūriniai.
2013 gruodžio 10 d.–2014 rugsėjo 07 d.
Šilkas ir auksas. Vilniaus arkivyskupijos XV–XVIII a. liturginė tekstilė
Parodoje rodomi vertingiausi Vilniaus vyskupijos bažnyčių liturginiai drabužiai, pasakojama šilkinių audinių istorija, pristatoma ornamentų kaita. Pirma parodos dalis, apimanti XV–XVII a., pristato seniausius išlikusius Vilniaus katedros liturginius drabužius – patį svarbiausią ir vienintelį Lietuvoje renesanso ir baroko audinių lobyną. Antra parodos dalis skirta žaismingajam rokokui ir prancūziškam šilko istorijos laikotarpiui, kurio šviesūs gėlėti audiniai XVIII a. gausiai pripildė ir Lietuvos bažnyčias. Trečia parodos dalis (ekspozicija bažnyčioje) pasakoja apie išskirtinį XVIII a. vietinės tekstilės dirbinį – kontušines juostas – LDK austų šilkinių audinių palikimą.
2013 birželio 11 d.–rugsėjo 30 d.
Antepedijai
Parodoje eksponuojami šeši metalo kalstiniais dekoruoti antepedijai iš Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios, iki XX a. 9-ojo dešimtmečio dar puošę bažnyčios altorius, vėliau nebenaudoti. Šiuos antepedijus apie 1784 m. sukūrė Vilniaus auksakalys Tadas Skendzierskis. Antepedijų nebenaudojant, sunyko jų fono audiniai, buvo prarasti kai kurie dekoro elementai. 2012 m. antepedijai restauruoti, audiniai pakeisti, iš nuotraukų atkurtos neišlikusios detalės. Ekspoziciją papildo XIX a. pab. – XX a. pr. antepedijai iš Vilniaus Šv. Mikalojaus ir Naujojo Daugėliškio bažnyčių.
2013 vasario 10 d.–rugsėjo 30 d.
Relikvijos ir relikvijoriai
Parodoje „Relikvijos ir relikvijoriai“ atskleidžiamas trapaus religinės kultūros paveldo grožis, pristatoma nevienareikšmiškai vertinama šventųjų gerbimo praktika, išsklaidomas negatyvus arba abejingas šiandienos požiūris į šimtmečiais plėtotą tradiciją, lėmusią relikvijoms laikyti skirtų relikvijorių formų įvairovę. Lietuvos bažnyčiose išsaugota nemažai barokinių relikvijorių. Šie indai kalstyti iš sidabro arba žalvario, dekoruoti brangiaisiais akmenimis, emaliu, krištolu ir spalvotu stiklu. Gausesni relikvijų rinkiniai būdavo įmontuojami į specialias įstiklintas nišas koplyčių sienose ir altorių retabuluose.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)