Buvusios parodos

Bažnytiniai muziejai yra „ne bedvasių radinių saugyklos, bet gyvos vietos, kur perduodamas tikinčiųjų bendrijos genijus ir dvasingumas“ (Jonas Paulius II). Todėl bažnytinis muziejus nėra pasenusių objektų rinkinys: tai visateisė sielovados institucija, sergstinti bei atverianti kultūrines vertybes, kurios „kadaise tarnavo Bažnyčios misijai” ir dabar reikšmingos istoriniu meniniu požiūriu. Jis suvoktinas kaip krikščioniškosios evangelizacijos, dvasinio ugdymo, kultūrinio lavinimo, mėgavimosi menu ir istorijos pažinimo priemonė.
Iš dokumento Pastoracinė bažnytinių muziejų funkcija (2.1.1)

 Bažnytinio paveldo muziejaus paroda pristato visuomenei dalį Vilniaus arkivyskupijos sukauptos kolekcijos. Jos pagrindą sudaro liturginiai reikmenys bei dailės kūriniai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nebeatlieka religinės funkcijos, tačiau yra svarbūs istoriniu bei estetiniu požiūriu. Net ir nedidelės meninės vertės objektai byloja apie juos sukūrusios, įgijusios ir puoselėjusios bendruomenės uolų tikėjimą ir jo raišką. Tai brangūs krikščionybės istorijos Lietuvoje liudijimai, per daugialypes pamaldumo formomis atskleidžiantys krikščionių bendruomenės istoriją.

Suprasdamas, kaip svarbu paversti sakralinį paveldą gyvąja mūsų istorinės atminties ir kultūrinės savivokos dalimi, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis 2005 m. spalio 7 d. nutarė įsteigti Bažnytinio paveldo muziejų. Šiuo sprendimu atsižvelgiama į Popiežiškosios Kultūros Tarybos rekomendacijas ir katalikiškųjų Europos šalių patirtį, siekiama atkurti istorinį teisingumą, išsaugoti ir su derama pagarba sakralumui pateikti Lietuvos žmonėms bei Vilniaus svečiams reguliariai nebenaudojamas bažnytines vertybes.

Bažnytinio paveldo muziejus įsikurs buvusiame bernardinių vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios, Maironio gatvėje Vilniuje. O kol vyks sovietmečiu suniokoto vienuolyno ansamblio atstatymo darbai, visuomenė susipažinti su formuojamos kolekcijos dalimi galės pastoviai veikiančioje ir papildomoje parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Bažnytinio paveldo muziejus veikla neapsiribos vien „senienų ir retenybių rinkimu“. Muziejaus tikslas – apsaugoti bažnytinį paveldą, kad jis nebūtų išskirstytas, išblaškytas per pasaulietinius (valstybės, miesto ar asmeninius) muziejus. Todėl kartu su muziejumi yra steigiamos ir saugyklos, galinčios laiduoti, kad sakraliniai objektai bus saugomi bei naudojami Bažnyčios aplinkoje.

Pirmąja paroda katalikų bendruomenei ir plačiajai visuomenei norima vaizdžiai pranešti apie Bažnytinio paveldo muziejaus įsteigimą. Ši paroda skirta pirmiausia taikomojo pobūdžio objektams: liturginiams indams, drabužiams, knygoms. Dalis daiktų nenaudojama dėl pasikeitusios liturgijos, dalis – seni ir trapūs. Juos reikia gelbėti nuo sunykimo. Eksponuojami ir ypač prabangūs liturginiai reikmenys. Jie bus laikomi muziejuje, bet ypatingomis progomis naudojami liturgijoje, kaip įprasta ir kitose šalyse. Tokiu būdu nepaneigiama religinė šių objektų paskirtis, o visuomenei sudaromos geriausios sąlygos susipažinti su estetine bei istorine kūrinių verte. Kai kurie eksponatai, nuolat naudojami liturgijoje, po parodos sugrįš į bažnyčias.