Lobynas
Parodos kuratorė Regimanta Stankevičienė
Organizatorius Bažnytinio paveldo muziejus
Rėmėjas Vilniaus arkivyskupija
Informacinis rėmėjas bernardinai.lt
Parodoje pristatomi Kristaus atvaizdai, kuriems yra prigijęs Jėzaus Nazariečio pavadinimas. Jų pirmavaizdis – stebuklinga rengiamoji Kristaus statula iš Madrido basųjų trinitorių (Švč. Trejybės, Belaisvių Išpirkėjų, lot. SS. Trinitatis de Redemptione Captivorum Discalceatorum) bažnyčios. Dabar tai kapucinų globojama Medinaceli Jėzaus Nazariečio bazilika: šventovei ir statulai prigijo jas globojusios Medinaceli giminės vardas. Ši rengiamoji, natūralistine stilistika pasižyminčios Sevilijos baroko skulptūros mokyklos statula dar vadinama išpirktąja, nes 1682 m. šią apie XVII a. 2-ajame deš. išdrožtą skulptūrą kartu su žmonėmis iš nelaisvės ir niekinimo joje Maroko sostinėje Meknese išpirko Ispanijos trinitoriai. Jie atsigabeno šį Jėzaus atvaizdą į savo Madrido bažnyčią ir, išgarsėjusį malonėmis, ypatingai gerbė. Statulos kopijomis ir tapytais atvaizdais puošė savo šventoves, rengė maldynus, platino raižinius, steigė specialias brolijas. Ispanijoje ir ten, kur veikė basieji trinitoriai, šis atvaizdas pasklido ir už ordino ribų.
Abiejų Tautų Respublikos basieji trinitoriai, į Lenkijos Karalystę atvykę 1685 m., o į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – 1693 m., sudarė labiausiai į Šiaurę ir Rytus nuo vienuolijos centro – Ispanijos – nutolusią Šv. Joakimo provinciją. Dėl valstybės padalijimų ir posukiliminių represijų ji vis traukėsi, o 1864 m. carinė valdžia panaikino du paskutinius – Vilniaus Antakalnio ir Varšuvos Soleco – trinitorių vienuolynus. Šv. Joakimo provincijos trinitoriai savo šventoves papuošė Madrido Jėzaus Nazariečio figūros kopijomis, o plačiausiai išgarsėjusi ir Jėzaus kultą bei atvaizdą Lietuvoje paveikusi 1700 m. sukurta kopija – „Antakalnio Jėzus“ (dabar saugomas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje).
Parodą sudaro penkios dalys: „Stebuklingoji Antakalnio Jėzaus skulptūra“, „Antakalnio Jėzaus (Jėzaus Nazariečio) atvaizdai Lietuvos bažnyčiose“; „Po Lietuvos debesimis: Jėzus Nazarietis šalia gyvųjų ir mirusiųjų“ (liaudiškųjų skulptūrų dalis); „Arti akių ir širdies: privataus maldingumo objektai“ ir „Tradicijos ir permainos: Jėzaus Nazariečio atvaizdas Nepriklausomos Lietuvos 100-mečio perspektyvoje“. Seniausias parodos eksponatas – 1701–1702 m. profesionalaus skulptoriaus sukurta įspūdinga votinė Jėzaus Nazariečio skulptūra, Onos Zelštienės paaukota jos funduoto Vilniaus vizičių vienuolyno koplyčiai. Naujausia iš eksponuojamų – tautodailininko Adolfo Teresiaus 2017 m. iš bemaž tūkstantmečio juodojo ąžuolo išdrožta ir auksuotomis detalėmis apdailinta šios ikonografijos Išganytojo statula.
Madrido ir Antakalnio Jėzaus Nazariečio statulos yra ispaniškojo tipo rengiamosios skulptūros-marionetės. Lietuvos bažnyčių altoriuose (Dubičiuose, Daujėnuose, Eišiškėse, Rukainiuose ir kitur) tebegerbiama ne viena tokia gyvo žmogaus iliuziją sudaranti Antakalnio Jėzaus skulptūros XVIII–XIX a. kopija. Parodoje eksponuojamas XX a. pr. šio tipo Išganytojo atvaizdas iš Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, rodoma provincijos meistro išdrožta barokinė aksomo rūbu apvilkta Jėzaus skulptūra iš Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios. Galima pamatyti siuvinėtas paties Antakalnio Jėzaus ir jo kopijų iš Gegrėnų ir Rozalimo bažnyčių tunikas, ornamentuotais metalo rūbais apdailintas savitas Kristaus statulas, puošusiais Tryškių ir Kulių bažnyčių altorius. Parodoje – trys dešimtys įvairių Lietuvos regionų šventovėms skirtų atvaizdų, daugiausia statulų, ne vienas įsimintinas paveikslas, dalis jų – procesijų altorėlių kūriniai.
Be to, rodoma per 80 senųjų liaudiškųjų skulptūrų ir skulptūrėlių, po keletą primityviosios tapybos ir grafikos pavyzdžių. Diduma Jėzaus Nazariečio skulptūrų yra iš sodybose, kryžkelėse, aikštėse, kapinėse ir kitose atmintinose vietose buvusių kryždirbystės objektų: koplytstulpių, kryžių, koplytėlių. Dalis dievdirbių kūrinių – iš kaimo bažnyčių, koplyčių ar žmonių namų.
Išskirtinos XX a. 4-ajame dešimtmetyje lietuviškų mitiškų operų scenografijai žymaus šios srities dailininko Liudo Truikio pasitelktos Jėzaus Nazariečio atvaizdo interpretacijos. Pora liaudiškų skulptūrėlių rodo, kad ir sovietmečiu tradicija ruseno. Ji vėl plačiai išsiskleidė per Atgimimą ir atgautosios Nepriklausomybės pradžioje, kai šios ikonografijos Išganytojo atvaizdą pamėgta komponuoti tremtinių, tautos kančių ar kankinių atminimui įamžinti skirtuose paminkluose. Be daugelio kryždirbių, jų sukūrė ir profesionalai: bus galima pamatyti Vlado Vildžiūno Jėzaus Nazariečio 1991 m. skulptūrą – paminklų Vorkutoje, Dotnuvoje ir Anykščiuose statulų modelį.
Parodoje eksponuojami Jėzaus Nazariečio atvaizdai iš 18 Lietuvos bažnyčių, 15 šalies muziejų ir bibliotekų, 10 privačių rinkinių.