Lobynas
Parodą lydi katalogas lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė.
Rengiant parodos medžiagą prisidėjo dr. Laura Petrauskaitė.
Katalogo tekstų autorės: Giedrė Jankevičiūtė, Laura Petrauskaitė, Marie-Ange Namy.
Parodos koordinatorės: Sandra Stonytė, Rita Pauliukevičiūtė, Vidmantė Narvidaitė, Akvilė Melkūnaitė, Livija Salickienė, Karolina Koroliova-Barkova.
Parodos ir katalogo dizainerė Laura Klimaitė-Lusa (Klimaite & Klimaite).
Parodos architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė.
Parodos tekstus redagavo Audra Kairienė.
Parodos tekstus į anglų k. vertė Aušra Simanavičiūtė.
Parodos šviesų dizaineris Milvydas Kezys.
Parodos įrangą gamino ir parodą instaliavo įmonė UAB „Menų kalvė“.
Parodos partnerė Vilniaus dailės akademija.
Eksponatus skolino: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Kazimiero Jonyno galerija Druskininkuose, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Marcel-Lenoiro muziejus Montricoux (Prancūzija), Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Lemonte (JAV), Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilniaus dailės akademijos biblioteka, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Popiežiškoji lietuvių šv. Kazimiero kolegija Romoje ir Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas, Kauno Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Vilniaus universiteto biblioteka, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas.
Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Lietuvos mokslo taryba, Prancūzų institutas Lietuvoje, UAB „Vilktukas“.
Informaciniai rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, žurnalai „IQ“, „Magnificat“, „Kelione“, „Artuma“, knygynų tinklas „Vaga“, bernardinai.lt.
Pirkti bilietą
Jau daugiau kaip 50 metų dviejose svarbiausiose pasaulio katalikų šventovėse veikia lietuvių koplyčios. 1966 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo šventovėje Vašingtone buvo pašventinta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, 1970 m. liepos 6–7 d. Vatikano Šv. Petro bazilikos grotose įvyko Gailestingumo Motinos koplyčios atidarymo iškilmės. Lietuva tuo metu pasaulio geopolitiniame žemėlapyje neegzistavo, katalikybė buvo persekiojama ir gniuždoma, tikintieji kentė suvaržymus ir represijas. Šiandieną šių dviejų lietuvių koplyčių egzistavimo faktas mums atrodo savaime suprantama duotybė. Retai tesusimąstome, kad iš tiesų jų atsiradimas dviejuose svarbiuose Vakarų pasaulio centruose Šaltojo karo pačiame įkarštyje prilygsta miniatiūriniam stebuklui.
Paroda pristato abiejų koplyčių istoriją, atskleidžia jų reikšmę lietuvių diasporai ir okupuotai Lietuvai. Ypatingas dėmesys joje skiriamas būtent meniniams kontekstams, kurie leido lietuvių dailininkams karo pabėgėliams įsilieti į juos priėmusių šalių meninį gyvenimą ir pasireikšti tarptautiniu mastu.
Parodos pradžioje – du pasakojimai apie lietuvių koplyčias Vašingtone ir Vatikane. Juos tęsia, išplečia ir papildo dar du skyriai. Pirmasis yra dedikuotas tarpukario Lietuvos bažnytinės dailės ir architektūros modernėjimui, antrasis – karo pabaigoje tėvynę palikusių lietuvių dailininkų, pirmiausia pagrindinio koplyčių autoriaus Vytauto Kazimiero Jonyno, adaptacijai naujomis sąlygomis, bažnytinei dailei, padėjusiai jiems integruotis į naują kultūrinę aplinką ir išgyventi iš dailininko profesijos.