Buvusios parodos

2016 m. gegužės 31 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“. Tai viena reikšmingiausių privačių meno kolekcijų Lietuvoje: joje sukaupta apie 1000 tapybos darbų, daugiau nei 260 skulptūrų, liaudies meno, senosios grafikos, žemėlapių ir knygų pavyzdžių. Kolekcija nuolat pristatoma parodose, serijomis leidžiamuose albumuose ir internetinėje erdvėje, tačiau rinkiniuose saugomus religinės dailės kūrinius parodoje „Ne vien Dangus“ visuomenė galės pamatyti pirmą kartą.

150 parodos eksponatų – Lietuvos kultūros ir meno istorijai vertingi XVI–XX a. kūriniai: 45 paveikslai, 17 skulptūrų, 28 grafikos lakštai ir 60 liaudies menininkų darbų. Jie pristato įvairiausias religinės temos variacijas, nuo liturginėms apeigoms skirtų dirbinių iki šiuolaikinių menininkų kūrybos, kurioje savitai naudojami vieni ar kiti religiniai simboliai. Pavadinimas „Ne vien Dangus“ nurodo į šią meninės kūrybos įvairovę ir išreiškia mintį, kad religinė tema dailėje yra plati sąvoka, aprėpianti ne tik bažnyčioms ar maldai skirtus, šventuosius ar biblines istorijas vaizduojančius kūrinius, bet ir modernų krikščioniškos kultūros išteklių interpretavimą.

Parodą sudaro keturios dalys. Pirmojoje (Atvaizdas liturgijoje) pristatomi bažnyčioms ir liturgijai skirti dailės kūriniai (altorių paveikslai, skulptūros, procesijoms skirti atvaizdai, bažnytinių vitražų projektai), sukurti pagal katalikiškosios ikonografijos taisykles ir atspindintys Bažnyčios mokymą. Antroji ekspozicijos dalis (Atvaizdas tyloje) skirta privataus pamaldumo temai: tai tapyti ir grafikos technikomis atlikti garsių atvaizdų pakartojimai, galėję kaboti vienuolynų celėse, dvasininkų ir kitų tikinčiųjų namuose. Trečiąją dalį (Kaimo aplinkoje) sudaro turtingas religinės lietuvių liaudies dailės palikimas. Miestelius ir kaimus puošusios šventųjų skulptūrėlės, trobose, bažnytėlėse ar koplyčiose kaboję liaudies tapytojų paveikslai pasakoja apie krikščionybės tiesų suvokimą valstietiškoje aplinkoje. Ketvirtoji dalis (Tradicija ir interpretacija) pristato žinomų XIX–XX a. Lietuvos menininkų kūrinius, kuriuose panaudoti krikščioniški siužetai arba tik prisiliečiama prie jų simbolių bei vaizdinių.

Ypač vertingi kolekcijos eksponatai – XVI a. sukurtas Dievo Motinos atvaizdas (pagal Adriaeną Isenbrandtą), XVI a. evangelisto Morkaus statula, unikalus XVII a. kilnojamasis namų altorėlis. Parodoje eksponuojami XIX a. klasikų Pranciškaus Smuglevičiaus, Juozapo Peškos paveikslai, Jono Kazimiero Vilčinskio XIX a. leisto „Vilniaus albumo“ estampai, nematyti vilniečių Balzukevičių dinastijos dailininkų darbai, garsių XX–XXI a. menininkų (Juozo Zikaro, Prano Domšaičio, Vytauto Kazimiero Jonyno, Stasio Ušinsko, Augustino Savicko, Stanislovo Kuzmos, Ksenijos Jaroševaitės) kūriniai. Kaimo bendruomenei būdingą tikėjimo tiesų suvokimą demonstruoja dievdirbių ir savamokslių tapytojų kūryba, kurioje išsiskiria Vinco Svirskio, Augustino Potockio, Antano Klaniaus-Klanevičiaus, Jono Šepečio drožyba. Kiekvienu atveju galima pajusti savitą menininko santykį su krikščionybe ir jos paveldu. Todėl paroda „Ne vien Dangus“ leidžia kalbėti apie religinės temos įvairialypiškumą dailėje ir atkreipti dėmesį į tai, kokią reikšmę Europos ir Lietuvos kultūrai suteikia krikščionybės tradicija, ką ji davė menui ir kiek jos ženklų galima aptikti net sekuliariame nūdienos pasaulyje.