Lobynas, Vilniaus paveikslų galerija
Parodos kuratorės: Rasa Adomaitienė, Rūta Janonienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Projekto koordinatorės: Rasa Adomaitienė, Rita Pauliukevičiūtė
Organizatorius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Pagrindinis partneris Bažnytinio paveldo muziejus
Parodos architektas Saulius Valius
Grafikos dizaineris Juozapas Švelnys
Garso dizainerė Dominyka Adomaitytė
Videoprojekcijų kūrėjai: Mindaugas Dudėnas, Vykintas Labanauskas
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba
Rėmėja Vilniaus arkivyskupija
Eksponatus parodai ir katalogui skolino: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Aukcionų namai ARS VIA, Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčia, Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčia, Rukainių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, Paluknio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia; Rūta Janonienė, Julius Sasnauskas, Rimvydas Baranauskas
Skaitmeninius vaizdus parodai skolino: Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Rusų muziejus Sankt Peterburge
Bažnytinio paveldo muziejuje ir Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojama paroda yra viena iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiamo parodų ciklo, skirto Vilniui, dalių ir atskleidžia nepažintą sakralųjį miesto pasaulį.
Nors sakralumo ženklai Lietuvos sostinėje gali atspindėti įvairių religinių konfesijų įnašą, parodoje bus pristatyti katalikiškojo paveldo objektai. Bažnyčiomis ir vienuolynais garsaus Vilniaus sakralinė katalikų architektūra neabejotinai yra viena svarbiausių meninio šio miesto vaizdo dominančių.
Paroda sudaryta iš dviejų dalių ir eksponuojama dviejuose muziejuose. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijoje susitelkta į piligrimų kelyje buvusių šventovių ir koplyčių ikonografiją, o Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje žiūrovas kviečiamas apžiūrėti įvairius meno kūrinius, susijusius su šiomis šventovėmis ir koplyčiomis. Jungiamoji abiejų ekspozicijų grandis – išsaugoti Vilniaus Kalvarijų koplyčių paveikslai.
Parodoje per meno kūrinius bandoma atskleisti buvusį Kalvarijų kraštovaizdžio žavesį ir pristatyti iki šiol ne tik plačiajai visuomenei, bet ir krikščioniškojo paveldo tyrinėtojams mažai žinomus sakralinio meno kūrinius, išgelbėtus iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių, Šnipiškių koplytėlės bei kitų vietų.
Taip pat pirmą kartą žiūrovams pristatomi išsaugoti Vilniaus Kalvarijų koplyčių paveikslai, kurių dalis po 1963 m. buvo laikomi dingusiais. Rodomi menkai pažįstami artefaktai ir liturginiai reikmenys iš Vilniaus Aušros Vartų koplyčios lobyno, kūriniai iš Šnipiškių koplytėlės ir iki mūsų dienų išlikusios bernardinų Kristaus laiptų koplyčios.
Muziejų ekspozicijose siekiant parodyti glaudų Kalvarijų ryšį su Vilniaus miestu, apimama XIX a.–XX a. pirmosios pusės rašytiniuose šaltiniuose paliudyta „ilgoji“ piligriminė trasa, kurią nueidavo iš tolimesnių vietovių į miestą atvykę piligrimai: tradiciškai kelias prasidėdavo nuo Aušros vartų, eidavo pro Kristaus laiptų koplyčią prie Bernardinų bažnyčios, pro Kryžių nešančio Kristaus koplytėlę Šnipiškėse ir toliau eidavo keliu, ilgainiui virtusiu Kalvarijų gatve. Kartu primenami miesto centre esantys (ar buvę) itin reikšmingi krikščioniškosios Vilniaus tapatybės paminklai. Kalvarijų tema pasirinkta irgi ne atsitiktinai – šis išskirtinis ansamblis, įkurtas Vilniaus vyskupui priklausiusiose Verkių žemėse, kelis šimtmečius išliko gyvu tikinčiųjų traukos centru.
Ypatinga gamtos ir architektūros dermė, kraštovaizdyje architektūrinėmis ir meninėmis priemonėmis įkūnytos simbolinės ir dvasinės prasmės traukė dailininkų ir fotografų dėmesį. Vilniaus Kalvarijų ansamblis ir jo lankymo tradicija atsispindi įvairiuose XIX a.–XX a. pirmosios pusės meno kūriniuose (tapyboje, akvarelėje, grafikoje), ypač fotografijoje. Kai kurie fotografai, pavyzdžiui, Johanas Hiksa, Stanislovas Fleris, Janas Bulhakas, Boleslova ir Edmundas Zdanovskiai, sukūrė ištisus fotografijų ciklus, kuriuose užfiksuoti nepakartojamo grožio Vilniaus Kalvarijų peizažai.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)