Buvusios parodos

Parodoje „Šilkas ir auksas“ Bažnytinio paveldo muziejus rodė įspūdingą liturginės tekstilės rinkinį, skirtą drabužiams, pasiūtiems iš prabangių audinių, austų XV–XVIII a. Europoje veikusiose šilko audimo manufaktūrose. Naujoji paroda tęsė tuomet pradėtą istoriją ir pateikė naują, savitą, daugiasluoksnį pasakojimą. Kiekvienas siuvinėtas drabužis yra unikalus kūrinys, jame vaizduojami ornamentai ir figūrinės kompozicijos yra neatsitiktiniai, jie susiję su drabužio paskirtimi, funkcija, simbolinėmis prasmėmis. Liturginiai drabužiai įamžina istorinių asmenybių – žymių fundatorių, vyskupų, dvasininkų – atminimą ir padeda neužmiršti kuklių siuvinėtojų, pamaldžių aukotojų istorijų. Pristatoma nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, atskleidžiami teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, rodomi pamaldumo šventiesiems ženklai.

Paroda taip pat nušviečia 2005 m. prasidėjusį vertybių grąžinimo Katalikų bažnyčiai procesą: per 12 metų Vilniaus arkivyskupijos nuosavybėn sugrįžo daugiau kaip 400 bažnytinės tekstilės objektų. Didžiausią jų dalį sudaro Vilniaus katedrai priklausę liturginiai drabužiai ir tekstilės reikmenys. Pagrindinė Vilniaus arkivyskupijos šventovė išsaugojo seniausius ir vertingiausius Lietuvos istorinės tekstilės pavyzdžius, XV a. pab. – XVI a. pr. siuvinius – viduramžių ir Renesanso epochų liudininkus – ir didžiulį vėlesnių amžių tekstilės lobyną.

Ekspozicija sudaryta chronologiškai, žiūrovas parodoje gali lengvai perskaityti meninių stilių kaitos pasakojimą. Istorija prasideda trumpa įžanga apie išlikusį viduramžių ir Renesanso sandūros paveldą, vėliau eina įspūdingas auksu tviskantis barokas, jį keičia lengvas ir grakštus rokoko gėlynas bei antikinėmis alegorijomis kalbantys klasicizmo laikotarpio drabužiai. Parodos dalių eksponatai kontrastuoja savo skaičiais. Pavyzdžiui, iš viduramžių ir Renesanso Lietuvoje teturime 4 vienetus, net 3 iš jų galima pamatyti šioje parodoje. O turtingiausią tekstilės klestėjimo laikotarpį – baroko ir rokoko – pristatanti parodos dalis sudaryta iš daugiau kaip 40 eksponatų. Atskiroje salėje rodoma XIX–XX a. liturginė tekstilė, atskleidžianti to meto stilių, technikų, simbolių įvairovę.

Kartu su paroda pristatomas ką tik išleistas katalogas, papuoštas įspūdingomis daugiau nei 80 eksponatų ir jų fragmentų nuotraukomis (sudarytoja ir tekstų autorė Rita Pauliukevičiūtė, fotografas ir dailininkas Gedas Čiuželis). Pirmą kartą siuvinėtiems liturginiams drabužiams parengtas atskiras leidinys, kuriame publikuojami seniausi ir vertingiausi Lietuvoje bažnytinės tekstilės pavyzdžiai, pasiekę mūsų laikus. Kartu su prieš kelerius metus pasirodžiusiu pirmuoju šio ciklo katalogu „Šilkas ir auksas“ Bažnytinio paveldo muziejus pristato visą įspūdingą seniausios Lietuvoje Vilniaus arkivyskupijos bažnytinės tekstilės paveldą, kuris sudaro ir visos Lietuvos istorinės tekstilės aukso fondą. Pristatytas ir parodą lydintis elektroninis katalogas „Siuvinėtas dangus“, aptariantis 55 vertingiausius kūrinius ir leidžiantis interneto vartotojams savarankiškai juos tyrinėti.

Ar įdomu, kas slepiasi už muziejaus saugyklų durų? Ar girdėjai, kad Bažnytinio paveldo muziejaus fonduose saugoma didžiulė itin vertingų liturginės tekstilės kūrinių kolekcija? Muziejaus komanda pasirūpino, kad po saugyklų lentynas pasižvalgyti ir susipažinti su išskirtiniais liturginės tekstilės pavyzdžiais galėtų visi besidomintys.

Pristatome elektroninį katalogą siuvinetasdangus.lt, įkvėptą muziejuje rengtos parodos „Siuvinėtas dangus“. Elektroniniame kataloge galėsite apžiūrėti tekstilės pavyzdžius pagal skirtingus tematinius pjūvius. Gedo Čiuželio nuotraukos leidžia grožėtis smulkiausiomis detalėmis, o Ritos Pauliukevičiūtės parengti aprašymai supažindina su pagrindiniais liturginės tekstilės kūrinių tipais ir jų paskirtimi, siuvinėjimo priemonėmis ir technikomis, liturginės tekstilės dekoravimo siužetais.

Katalogas parengtas bendradarbiaujant su inovatyvių technologijų įmone UAB „Terra media“. Gerų įspūdžių! Projekto rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija