Buvusios parodos

Iš liaudies skulptūros kilęs Rūpintojėlis nuėjo ilgą jo sampratos kaitos kelią. Vieniems jis – tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas, dar kiti teigia, kad jis – pagonių dievas. Tačiau retas iš mūsų pasakytų, iš kur kilęs šis atvaizdas, kaip, kada ir kur jis susiformavo. Artima Rūpintojėlio vaizdavimo tradicija aptinkama įvairių šalių dievybės ar žmogaus vaizduosenoje. Tokia ji buvo etruskų, graikų, romėnų, senovės indų, Sibiro tautų ar Polinezijos mene, tačiau į Lietuvą Rūpintojėlis atėjo su krikščionybe, o jo samprata ikikrikščioniškų laikų nesiekia.

Lietuvos dievdirbiai perėmė šį siužetą iš bažnyčiose ar religiniuose paveikslėliuose matytų Susimąsčiusio Kristaus vaizdavimo pavyzdžių. Per Bažnyčios mokymą kartu buvo perimta ir jo samprata. Vėliau, XIX a. pab. – XX a. pr. įsibėgėjus Nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiui, suaktualinta tautodailė kaip pamatinis tautos savasties ir gyvybės šaltinis. Šio laikotarpio aktyvių lietuvybės paieškų kontekste ir iškyla „tautiškas“ Rūpintojėlis, liaudies kūrybingumo ir išmonės vaisius. 

Parodoje „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ norime supažindinti lankytojus su lietuviško Rūpintojėlio ištakomis, profesionaliosios, daugiausia bažnyčiose funkcionavusios dailės sąveika su liaudiškąja. Parodoje eksponuojami senieji bažnyčiose ir koplyčiose buvę ar tebesaugomi XVII a. – XX a. I pusėje sukurti meno kūriniai, vaizduojantys Susimąsčiusį Kristų (17 vnt.), taip pat gausi religinės liaudies skulptūrų kolekcija iš įvairių šalies muziejų (77 vnt.). 

Parodos tikslai: per Rūpintojėlio atvaizdo istoriją atskleisti primityviojo religinio meno tradicijas ir oficialiosios bažnytinės dailės įtaką jam, taip pat sugriauti sovietmečiu suformuotą mitą, kad liaudies meistrų drožtos skulptūros tebuvo jų pačių vaizduotės vaisius. Parodoje dominuoja trys temos: 1) katalikiškasis XVII–XX a. I pusės Susimąsčiusio Kristaus atvaizdas, 2) primityvioji dievdirbių drožyba, 3) XX a. I pusės Rūpintojėlio, kaip tautos simbolio, įvaizdžio formavimosi procesas ir jo pasekmės. 

Sovietmečiu uždrausti, o nuo Nepriklausomybės atgavimo įsibėgėję religinės dailės tyrimai įvairiems Lietuvos muziejams sudarė sąlygas surengti keletą įsimintinų parodų. Pirmoji (1999–2003) buvo „Krikščionybė Lietuvos mene“ (Lietuvos dailės muziejus), vėliau sekė parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, skirtos šv. Kazimiero vaizdavimui, pranciškonų, jėzuitų dailei. Bažnytinio paveldo muziejuje surengtos parodos auksakalystės amatui ir liturginės tekstilės istorijai Lietuvoje pristatyti. Nors minėtose parodose liaudies dailė buvo eksponuojama, „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ yra išskirtinė ir pirmoji minėtų renginių kontekste. Paroda nagrinėja religinės ir pasaulietinės kultūros sąsajas, akcentuoja užmirštuosius bažnytinio meno klodus ir nubrėžia punktyrus tarp bene svarbiausio XX a. Lietuvos simbolio, tautos ir valstybės ikonos – Rūpintojėlio ir jo ištakų, senojo katalikiškojo Susimąsčiusio Kristaus atvaizdo.