Įvykusios parodos
2021 11 27 – 2022 01 29
Bažnytinio paveldo muziejaus ir Freisingo Diecezinio muziejaus (Bavarija, Vokietija) parodoje eksponuojami 29 objektai, atkeliavę iš iš Vokietijos ir Lietuvos. Paroda pristato Jėzaus Gimimo scenos vaizdavimo tradicijas Alpių regione ir Lietuvoje. Seniausi XIV a. siekiantys meistrų dirbtuvėse kurti reljefai, paveikslai, prakartėlės ir skulptūros pasižymi simboliniais ikonografiniais akcentais, profesionalių menininkų ir šiuolaikiniai darbai atskleidžia temos interpretacijų įvairovę. Parodos ašis – įspūdingo dydžio, šimtus figūrėlių turinčios, dešimtmečiais pildytos ir plėstos bavariškos ir tirolietiškos prakartėlės.
2021 08 17 – 2022 01 29
Parodos eksponatai atspindi aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją. Jos ištakos – šventųjų gyvenimo aprašymai, kuriuos papildė vėlesni pasakojimai apie vizijas ir stebuklus. Stenduose pateikiamos šaltinių ištraukos, įkvėpusios šventųjų vaizdavimą, ir pristatomos freskos, lipdiniai, paveikslai, kurių pasiskolinti nėra galimybės. Pavyzdžiui, seniausias šv. Dominyko atvaizdas Lietuvoje, išlikęs XVI a. pr. sukurtoje Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskoje, įspūdingi rokokiniai Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios ir vienuolyno lipdiniai, sienų tapyba.
2021 04 20 – 2021 07 04
Bažnytinio paveldo muziejuje ir Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojama paroda yra viena iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rengiamo parodų ciklo, skirto Vilniui, dalių ir atskleidžia nepažintą sakralųjį miesto pasaulį. Nors sakralumo ženklai Lietuvos sostinėje gali atspindėti įvairių religinių konfesijų įnašą, parodoje pristatomi katalikiškojo paveldo objektai. Bažnyčiomis ir vienuolynais garsaus Vilniaus sakralinė katalikų architektūra neabejotinai yra viena svarbiausių meninio šio miesto vaizdo dominančių.
2020 10 22 – 2021 04 01
Parodoje eksponuojamas 21 paveikslas iš įvairių Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių. Tai garsiųjų pamokslininkų (šv. Tomo Akviniečio, šv. Antano Paduviečio, šv. Pranciškaus Asyžiečio) ir stebukladarių (šv. Roko, šv. Juozapato Kuncevičiaus, šv. Severino) atvaizdai. O kas gi tas architektas? Tai šv. apaštalas Tomas su kampainiu rankoje. Bažnyčių šventųjų paveikslai, pirmą kartą palikę altorius ir liturgines erdves, išeksponuoti muziejaus salėje, leidžiasi iš arti apžiūrimi, tyrinėjami, lyginami, klausiami. Po parodos jie grįš į bažnyčias vykdyti savo pareigų: pasakoti, kviesti, guosti.
2020 05 21 – 2020 11 28
Parodoje pristatomi Onos Grigaitės konceptualiosios keramikos kūriniai, drąsiai peržiangiantys šakų ir žanrų ribas. Žmogų supantys daiktai jos kūriniuose virsta daugiareikšmiais ženklais, remiantis žaidimo principu, derinamos priešybės: amatas ir menas, gaminys ir kūrinys. Autorė parodoje kviečia permąstyti krikščioniškuosius idealus ir šiuolaikinio pasaulio trapumą.