Darbo laikas
Antradieniais 11–18 val.
Trečiadieniais 11–20 val.
Ketvirtadieniais–šeštadieniais 11–18 val.
Valstybinių švenčių išvakarėse – valanda trumpiau. Nedirba sekmadieniais, pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.
Pėsčiomis
Lobyną patogiai pasieksite pėsčiomis iš bet kurios senamiesčio ar miesto centro vietos.
Viešasis transportas
Naudokitės Vilniaus viešojo transporto 10, 11 ar 33 maršrutų autobusais. Arčiausiai lobyno yra Dailės Akademijos stotelė.
Automobiliu
Netoli lobyno, Maironio ir Onos Šimaitės gatvių sankryžoje, yra mokama automobilių stovėjimo aikštelė (geltonoji zona).
Lobyne saugomos įspūdingos Vilniaus katedros brangenybės. Tai pats seniausias ir gausiausias iš visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčiose saugotų lobynų. Jį nuo XIV amžiaus dovanomis gausino valdovai, didikai, vyskupai.
Lobynas buvo kruopščiai slepiamas karų laikotarpiais. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jis buvo taip saugiai paslėptas, kad beveik pusę amžiaus, iki pat 1985-ųjų, laikytas dingusiu. Lobyne saugomi XIV amžių siekiantys auksiniai liturginiai indai, puošti perlais ir brangakmeniais. Tai tikri auksakalystės šedevrai. Čia taip pat galite susipažinti su puošniais bažnytinės tekstilės pavyzdžiais, kurių raštai ir istorijos sudomins net ir mažiausius lankytojus.
Lobyne, buvusio bernardinių vienuolyno patalpose, pristatoma septyniolikos Vilniaus vienuolijų istorija, paveldas ir vertybės – nuo per stebuklą išlikusio XVIII amžiaus Mergelės Marijos ir Juozapo sužadėtuvių paveikslo iki didžiosios Bernardinų bažnyčios monstrancijos, kuri nuo rusų kariuomenės 1655 m. buvo slepiama vienuolyno darže.
vienuolynas
Lobynas įsikūręs Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir buvusiame bernardinių vienuolyne. Šventovės fasade įrašyta pastato užbaigimo data – „AD 1625“. Tačiau 1627 m. netikėtai įgriuvo skliautai, tad dabartinis bažnyčios pastatas atstatytas ir pašventintas 1629 metais. Statybos ir dekoravimo darbus rėmė vienas garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Leonas Sapiega. Po bažnyčia buvo įrengta Sapiegų giminės kripta, o pačioje bažnyčioje – keturi puošnūs marmuriniai Leono Sapiegos ir jo žmonų, vyriausio sūnaus Jono Stanislovo, jo žmonos ir jauniausio sūnaus Kristupo Mikalojaus antkapiniai paminklai.
Šventovėje išliko originalus renesansinis spalvoto marmuro didysis altorius. Viename iš keturių sovietmečiu sunaikintų šoninių altorių kabėjo stebuklais garsėjantis Sapiegų Marijos paveikslas, šiuo metu esantis Vilniaus arkikatedroje. 1937–1948 m. čia kabėjo visame pasaulyje žymus stebuklingas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nutapytas E. Kazimirovskio ir šiuo metu saugomas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje.
Prie Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios prisišliejęs bernardinių vienuolynas. Jame buvo įsikūrusios griežtos klauzūros (atsiskyrimo nuo išorinio pasaulio) besilaikančios seserys bernardinės. Vienuolyno istorijoje netrūko dramatiškų įvykių, tačiau pastatas nedaug pasikeitė, išlaikė pirminę struktūrą. Tai retas Vilniaus renesansinės ir ankstyvojo baroko architektūros pavyzdys.
audiogidas
Lobyne galite pasinaudoti nemokamu audiogidu lietuvių ir anglų kalbomis. Audiogide pateikiama informacija apie muziejaus eksponatus, Vilniaus arkikatedros lobyną, pagrindinius istorijos įvykius, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir jos statytoją Leoną Sapiegą. Pasakojimo trukmė – apie 90 minučių.
-9a1e5858c9bc43296d9af13b975c8e2f.jpg)