Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai: katalogas. Sudarytoja Kamilė Jagėlienė. Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2019, 112 p.
Katalogas išleistas lietuvių–anglų kalbomis.
Sudarytoja: Kamilė Jagėlienė
Parodos kuratoriai: Justinas Dementavičius, Claude Hauser, Kamilė Jagėlienė, Algimantas Katilius, Mantė Lenkaitytė Ostermann, Monika Šipelytė, Vykintas Vaitkevičius
Tekstų autoriai: Justinas Dementavičius, Claude Hauser, Algimantas Katilius, Monika Šipelytė, Vykintas Vaitkevičius
Lietuvių kalbos redaktorės: Rita Markulienė, Angelė Rukšėnienė
Vertėjai: Paulius Balčytis, Aušra Simanavičiūtė, Rimas Užgiris
Dizainerė: Laura Varžgalytė
Partneriai: Fribūro universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Šveicarijos lietuvių bendruomenė
Rėmėjai: Fribūro universiteto rektoratas, Fribūro universiteto Tarpfakultetinis Vidurio ir Rytų Europos institutas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus arkivyskupija
Parodos katalogas skirtas pirmą kartą visuomenei pristatyti katalikiškame Fribūro universitete XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų reikšmę besikuriančiai moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant studentų draugiją „Rūta–Lituania“ ir su ja sietinus artefaktus.
Fribūro universiteto reikšmė Lietuvos valstybingumo formavimuisi neabejotina. Tai buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame būrėsi lietuviai intelektualai katalikai, kunigai ir pasauliečiai. Čia jie ėmė kristalizuoti savo idėjas, megzti tarptautinius ryšius, o aktyvia veikla kuriant modernią Lietuvos valstybę taip pat užsiimta Šveicarijoje. Dauguma jų studijas Fribūre baigė apgindami daktaro disertacijas, neretai pirmąsias savo srityje Lietuvoje: teologas, būsimas Vilniaus vyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis, filosofas ir būsimas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Stasys Šalkauskis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, istorikas Jonas Totoraitis, istorikė ir pedagogė Marija Andziulytė-Ruginienė ir daugelis kitų. Kaip atskirą atvejį reikia paminėti Lietuvos pilietybę tarpukariu gavusį bei aktyviai Lietuvos labui veikusį šveicarą Juozą Eretą, su lietuviais susipažinusį per studijas Fribūre.