Kelionių knygos „4 keliai prie Gyvybės medžio“ pristatymas

Gegužės 18 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) bus pristatoma publicistės ir vertėjos dr. Jūratės Micevičiūtės kelionių knyga „4 keliai prie Gyvybės medžio. Liebanietiškoji piligrimystė: Apokalipsė, romanika ir pamatiniai žmogaus klausimai“.

Knygą pristatys autorė ir s. Benedicte Rollin RA, Mažosios Akademijos kurso apie Apreiškimą Jonui kūrėja ir prelegentė.

Ši knyga, kaip ir pirmoji knygų serijos „Šventoji Ispanija“ monografija, skirta šv. Teresės Avilietės piligrimystei, siekia atskleisti krikščioniškojo dvasingumo paveldo aktualumą mūsų gyvenamai tikrovei: atrasti, kad atsakymai, kurių madinga ieškoti egzotiškose tolimose kultūrose, dažnai yra mums prieš akis. Tiesa, jau esame pamiršę, kaip „perskaityti“ žinią, kurią ankstesnės kartos paliko užšifruotą ne tik dvasios veikaluose, bet ir meno kūriniuose. Šią seriją sudarančios kelionių knygos kviečia perprasti pamirštuosius krikščionybės simbolius, ir tai daryti vedamiems kartų kartas išugdžiusių dvasios mokytojų, einant – fiziškai ar vaizduote – jų išvaikščiotais keliais.

„4 keliai prie Gyvybės medžio“ kviečia aplankyti Šv. Toribijaus Liebaniečio vienuolyną Ispanijoje, kur jau septynis amžius plūsta piligrimai, išsukę dešimtis kilometrų iš pakrante vingiuojančio Šiaurinio Jokūbo kelio į dviejų tūkstančių metrų aukštį siekiantį kalnyną. Tame vienuolyne gerbiama didžiausia pasaulyje Tikrojo Kristaus Kryžiaus relikvija – tokia didelė, kad netgi leidžiama ją paliesti, – ir buvo parašytas garsiausias visų laikų Apreiškimo Jonui komentaras. Ar tai – atsitiktinis sutapimas?

Komentaro autorius šv. Beatas Liebanietis tampa gidu, įvedančiu mus ne tik į Apokalipsės regėjimus, bet ir į ankstyvųjų viduramžių (VIII a.) Ispaniją – pasirodo, tuo metu žmonėms rūpėję klausimai tebėra pamatiniai ir mums. Šis benediktinas tvirtai tikėjo, kad paslaptingiausios Biblijos knygos regėjimus įmanoma „atrakinti“ tik kryžiaus simboliu, o tikroji kryžiaus aukos – centrinio krikščionybės slėpinio – reikšmė atsiskleidžia tik Apreiškimo Jonui puslapiuose. Šv. Beato įsitikinimą genialiai perteikė miniatiūrų dailininkai įspūdinguose X–XIV a. kodeksuose. 

Tiek Apokalipsės regėjimai, tiek Beato Liebaniečio komentaras šiandien stebėtinai aktualūs, nes suteikia šviesos tamsiausiais, didžiausios sumaišties ir išbandymų laikais. Tokius laikus išgyveno išrinktoji tauta I a. pabaigoje, kai romėnai sugriovė įprastą jos pasaulį, o į Patmo salą ištremtas apaštalas Jonas, Dievo įkvėptas ir palieptas, užrašė regėjimus apie galutinę pasaulio pabaigą – jo knyga tapo vilties ir stiprybės šaltiniu persekiojamiesiems. Pasaulis byrėjo į gabalus ir VIII a. pabaigoje, kai šv. Beatas Liebanietis parašė Apokalipsės komentarą, siekdamas rasti paguodos ir pamokymų savo amžininkams, užspeistiems prie Atlanto iš pietų pergalingai žengiančios musulmonų kariaunos. Kaip Apokalipsės ir Kryžiaus žinia guodžia ir įkvepia mus, irgi reginčius aplinkui griūvantį pasaulį?   

Daugiau informacijos ir registracija: tel.  +370 5 269 7800, el. paštas muziejus@bpmuziejus.lt