Paskaita „Pirmasis išspausdintas šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenimo aprašymas – J. Morochovskio ir J. B. Rutskio Pasakojimas (1624)“

Šiemet švenčiame Vilniaus 700 metų jubiliejų ir minime 400-ąsias Lietuvą ir Ukrainą siejančio šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės metines. Šį rudenį tęsiame 2022 metų spalį prasidėjusius šventojo Juozapato laikmečiui ir kontekstui pažinti skirtus renginius. Dabar galima apžiūrėti ir šv. Juozapatui skirtą lauko parodą ant katedros tvoros, o nuo rugsėjo 29 d. kviečiame į šių jubiliejaus metų kulminaciją muziejuje – tarptautinę parodą „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.

1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske nukankintas Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas, prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalimi. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje (Voluinės Volodymyre), Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs krikščionių Bažnyčios vienybei. Kartu su būsimu Kijevo metropolitu Juozapu Benjaminu Rutskiu 1617 m. šv. Juozapatas įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjusį prie daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. 

Bažnytinio paveldo muziejus tęsia renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ – lapkričio 8 d. 18 val. dr. Mintautas Čiurinskas skaitys paskaitą „Pirmasis išspausdintas šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenimo aprašymas – J. Morochovskio ir J. B. Rutskio Pasakojimas (1624)“. Paskaitoje bus aptarta, kas yra šių tekstų autoriai, koks lotyniškosios knygelės turinys ir reikšmė Juozapato Kuncevičiaus beatifikacijai ir vėlesnei jo hagiografijai.

Po to, kai 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske buvo nužudytas Polocko arkivyskupas Juozapatas Kuncevičius, žinią apie šį sukrečiantį įvykį buvo siekiama paskleisti kuo greičiau ir kuo plačiau. Galbūt dar tų pačių metų pabaigoje lotyniškas įvykio aprašymas pasiekė Romą. Neilgai trukus viešumai buvo parengti ir 1624 m. viduryje publikuoti du leidiniai – lenkiškasis ir lotyniškasis – apie Juozapato gyvenimą ir kankinystę. Lotyniškasis buvo skirtas popiežiui Urbonui XVIII. Apie šį spaudinį iki šiol žinota tik iš jo aprašų žinynuose, bet visai neseniai internete tapo prieinami net du išlikę egzemplioriai, saugomi Romos ir Sankt Peterburgo bibliotekose. Tai leido parengti lietuviškąjį pirmosios Juozapato biografijos vertimą.

Iliustracija: Antraštinis knygos De nece reuerendissimo patri Iosaphat Kuncewicz... (Zamosc, 1624) lapas.