Naujienos

Nauja paroda skirta pristatyti daugiau nei prieš 400 m. Vilniuje įsikūrusią ir suklestėjusią vieną seniausių moterų vienuolijų, savo gyvavimą skaičiuojančių nuo VI amžiaus. Pirma nedidelė benediktinių bendruomenė į Vilnių iš Nesvyžiaus atvyko XVII a. pradžioje, o gavus Felikso Jono Paco fundaciją XVIII a. Vilniaus benediktinių vienuolynas tapo vienu didžiausių ir turtingiausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jo istorija ir paveldas neatsiejami nuo miesto, jo klestėjimą liudija Šv. Kotrynos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – puošnus Vilniaus baroko architektūros pavyzdys. 
Parodos eksponatai atspindi išorinius ir vidinius Vilniaus benediktinių gyvenimo aspektus nuo įsikūrimo ir suklestėjimo iki tragiško likimo XX a., padalinusio bendruomenę ir jos paveldą. Dalis seserų liko Vilniuje, kitos pasitraukė į Lenkiją. Pirmą kartą vienoje vietoje rodomi surinkti Lietuvoje išlikę Šv. Kotrynos bažnyčios paveikslai, liturginiai indai, bibliotekos vertybės, eksponuojamos nuotraukos, atspindinčios švenčių ir kasdienybės akimirkas. Pristatomas nuostabus 12 relikvijorių rinkinys – kruopštaus benediktinių rankų darbo ir maldos derinys. Įspūdingi parodos eksponatai – XVII a. pab. abatės Konstancijos Tyzenhauzaitės portretas, patekęs į Varšuvos nacionalinį muziejų, ir šalia eksponuojamas unikalus abatės pastoralas, išsaugotas Vilniuje.
Parodoje galima išvysti ir beveik visus išlikusius Šv. Kotrynos bažnyčios presbiterijos altoriams Simono Čechavičiaus ir jo mokinių nutapytus paveikslus. Šie kūriniai sujungė į visumą vienuolyno abačių sumanytą bažnyčios ikonografinę programą – jos daugiasluoksniškumas liudija didingus šios bendruomenės užmojus ir vyresniųjų sugebėjimus bei atspindi benediktinių puoselėtą dvasingumą. Išskirtinis dėmesys vienuolijos įkūrėjams šv. Benediktui ir šv. Skolastikai, kitų vienuolijai svarbių šventųjų atvaizdai atspindi benediktinių puoselėtą dvasingumą. Įspūdinga mistinių sužadėtuvių tema, pasikartojanti net trijuose altoriuose, vienuolinio gyvenimo kontekste siejasi su amžinųjų įžadų idėja. Parodoje eksponuojami 9 iš 12 išlikusių šio didingo altorių ansamblio paveikslų, kurių ekspoziciją galima pamatyti įprastai uždarytoje muziejaus dalyje – kluatrą juosiančiame koridoriuje.
Eksponatus parodai skolino taip pat ir Vilniuje tebegyvenančios benediktinės, liudijančios vienuolijos gyvybingumą, nors ir nebesugrįžusios į savo didingus istorinius namus. 
Paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“ Bažnytinio paveldo muziejus tęsia Vilniaus vienuolijų istorijos ir paveldo pristatymą.

Kuratorės: Karolina Koroliova-Barkova, Rita Pauliukevičiūtė
Konsultantas dr. Liudas Jovaiša
Koordinatorės: Indraja Kubilytė, dr. Laura Petrauskaitė, Livija Salickienė, Vidmantė Narvidaitė, Akvilė Melkūnaitė
Architektė Marija Repšytė 
Dizaineris Marek Voida
Ekspozicijos įrengimo darbus atliko UAB „Menų kalvė“
Redaktorė Rita Markulienė
Vertėja Kotryna Garanašvili

Eksponatus skolino:
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Varšuvos nacionalinis muziejus, Šv. Benedikto seserų vienuolijos Šv. Kotrynos abatija, Kauno seserų benediktinių vienuolynas, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia, Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, Marius Jonaitis
Už skaitmeninius vaizdus dėkojame:
Varšuvos nacionalinio muziejaus archyvui, Kultūros paveldo departamento Paveldosaugos bibliotekai, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, Vilniaus regioniniam valstybės archyvui, Žarnovieco benediktinių vienuolynui

Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba

Parodos rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Domus Maria“
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vaga“, „Artuma“, „IQ“, „Kelionė“, „Magnificat“