Naujienos

Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
„Bandymų ieškoti šių insignijų buvo ne vienas, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurie geranoriškai prisidėjo prie šių paieškų, kad kartu bendradarbiaujant kelioms institucijoms šios vertybės pagaliau atrastos. Dabar jos bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatomos visuomenei.
Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – teigia Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas Gintaras Grušas.
Insignijų paieškų chronologija
Valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai. Kartu su palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant Vilniaus katedros uždarymo grėsmei, Vilniaus katedros kapitula pasirūpino išsaugoti svarbiausias Katedros vertybes. Katedros lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ši slėptuvė rasta 1985 metais. Buvo paslėptos ir valdovų insignijos. Manyta, kad jų slėpimo vieta – Katedros požemiai.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas. Vilniaus arkivyskupija sudaro sąlygas kompetentingoms valstybės institucijoms ir specialistams tokius tyrimus vykdyti. Didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas Vytauto Didžiojo palaidojimo paieškoms, tačiau šios paieškos iki šiol nėra sėkmingos.
Tarp bandymų ieškoti valdovų laidojimo insignijų galima paminėti 2009 metų Lenkijos kultūros ministerijos projektą, kai buvo bendradarbiaujama su Lietuvos paveldosaugos institucijomis ir gautas leidimas iš tuometinės Arkivyskupijos administracijos neinvaziniams tyrimams georadaru, termovizoriumi ir metalo detektoriumi. Šių paieškų metu taip pat buvo remiamasi liudininko, dalyvavusio slepiant insignijas, pasakojimu. Vis dėlto ir ši Katedros požemių ekspertizė apčiuopiamų rezultatų nedavė. Šalia oficialių paieškų negalime nepaminėti ir juodosios archeologijos istorijoje figūravusio Sauliaus Poderio privačios iniciatyvos rasti slaptavietę.
2023 metais pradėtos derybos su Lietuvos istorijos institutu dėl išsamios skaitmeninės požemių inventorizacijos, skenuojant pastatą 3D skeneriu. Gautų duomenų analizė būtų leidusi nustatyti konstrukcinius pokyčius ir taip neinvaziniu būdu aptikti galimas slaptavietės vietas. Tačiau šis projektas nutrūko dėl finansavimo stokos. Be to, pradėtas tuos pačius tikslus keliantis valstybės finansuojamas paveldo skaitmeninimas „eKultūros platforma“, kurį atlieka Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.
2024 m. spalio 9 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įvyko pasitarimas dėl valdovų insignijų slaptavietės paieškų, kuriame dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Valdovų rūmų muziejaus atstovai. Numatyta, kad Bažnytinio paveldo muziejus, pasitelkdamas Valdovų rūmų muziejaus specialistus, gali atlikti slaptavietės vietų žvalgymą endoskopine kamera.
2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus katedros požemiuose atliktas 1939 metų slaptavietės galimų vietų žvalgymas endoskopine kamera per esamus ankstesnius gręžinius ir plyšius, ertmes. Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais, taip pat įrašytu liudininko pasakojimu. Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta. Nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, kataloguoti ir perkelti į saugią vietą. Ateityje jos bus ištirtos, restauruotos ir pristatomos visuomenei.

Nuotr. aut. Vilniaus arkivyskupija / Aistė Karpytė