Videoteka

Diskusijoje „Kaip atpažinti graikų apeigų katalikų ikoną“ dalyvauja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė, Dalia Tarandaitė, Karolina Bukovskytė; moderuoja prof. dr. Irena Vaišvilaitė. 1596 m. sudarius Brastos uniją, Abiejų Tautų Respublikoje gimė į Vakarų krikščionybę orientuota Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia (unitai). Sakralinėje unitų dailėje susijungė bizantiškosios ir lotyniškosios meninės raiškos būdai, tradicinė stačiatikių ikonografija buvo praturtinta Romos Katalikų Bažnyčios šventųjų atvaizdais, vizualiomis dogmatikos ir maldingumo praktikų išraiškomis. Unitų sakralinės dailės tyrinėtojai tiksliai neįvardina, kokie stiliaus bruožai skiria XVII–XVIII a. graikų apeigų katalikų ikonas ir to paties laikotarpio bei regiono stačiatikių ikonas. Ikonų atpažinimą apsunkina tai, jog tie patys meistrai ar dailininkai kūrė įvairių konfesijų užsakovams, t. y. dailininko ir užsakovo tikėjimas nebūtinai turėjo būti tas pats. Techninės ir technologinės kūrinių savybės taip pat dažniau tėra papildoma nuoroda į autorystę ar konkretaus regiono amatininkystės tradicijas nei žinia apie užsakovą. Konfesinę ikonų priklausomybę ne visada atspindėjo ir ikonografija – XVII a. ir stačiatikių, ir unitų kūryboje ji evoliucionavo ta pačia barokinės stilistikos, o ne dogminių skirtumų išraiškos kryptimi. Skirtis tarp unitų ir stačiatikių ikonų išryškėjo tik XVIII a., kai po 1720 m. vykusio Zamostės sinodo prasidėjo sparti unitų Bažnyčios lotynizacija. XIX a. imperinė carinės Rusijos politika unifikavo ikonų tapybą rusėniškose buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karūnos žemėse. Panaikinus Bažnytinę uniją, senosios graikų apeigų katalikų ikonos buvo pakeistos dvasinės valdžios aprobuotais, standartizuotais, neretai masiniu būdu gaminamais atvaizdais. Vietinės ikonų tapybos tradicijos ir unitiškosios kultūros atšvaitai buvo išsaugoti tik kaimiškoje religinėje dailėje ir į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį patekusių Galicijos unitų cerkvėse. 2023 m. minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus ir 400-osios šv. Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metinės. Šios sukakties proga Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus 2023-iuosius šventojo Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šventojo Juozapato asmenį, jo epochą, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmenį, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Renginių cikle – mokslininkų paskaitos, diskusijos Bažnytinės unijos ir unitiško kultūros paveldo klausimais, ekskursijos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Šv. Juozapato metų kulminacija taps 2023-iųjų rudenį atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.