Parodos

Parodoje žaismingai pristatomi maldininkų maršrutai ir su kelione susijusios įdomybės, atskleidžiami tikslai, kvietę piligrimus į tolimą ir pavojingą kelią. Didžiuliame žemėlapyje parodos lankytojai mobiliomis figūrėlėmis galės judėti pasirinkto tikslo link ir išvysti, koks platus piligriminių kelių tinklas susiformavo nuo ankstyvosios krikščionybės laikų, taip pat paskambinti varpu kviesdami bendrakeleivius, užuosti tikrų smilkalų kvapą, užsidėti aplankytos vietovės antspaudą, įsižiūrėti į Jubiliejinių metų bazilikų duris, sužinoti, ką piligrimai imdavo į kelią, kokie pavojai ir poilsio stotelės jų laukdavo. Mažieji parodos lankytojai galės gauti „Piligrimo pasą“, kuriame yra ne tik vietos antspaudams, bet ir galvosūkių bei užduočių.

Bažnyčios jubiliejui skirta paroda ant Katedros šoninio fasado

Nauja paroda skirta pristatyti daugiau nei prieš 400 m. Vilniuje įsikūrusią ir suklestėjusią vieną seniausių moterų vienuolijų, savo gyvavimą skaičiuojančią nuo VI amžiaus. Parodos eksponatai atspindi išorinius ir vidinius Vilniaus benediktinių gyvenimo aspektus nuo įsikūrimo ir suklestėjimo iki tragiško likimo XX a., padalinusio bendruomenę ir jos paveldą. Pirmą kartą vienoje vietoje rodomi surinkti Lietuvoje išlikę Šv. Kotrynos bažnyčios paveikslai, liturginiai indai, bibliotekos vertybės, eksponuojamos nuotraukos, atspindinčios švenčių ir kasdienybės akimirkas. Pristatomas nuostabus 12 relikvijorių rinkinys – kruopštaus benediktinių rankų darbo ir maldos derinys. Įspūdingi parodos eksponatai – XVII a. pab. abatės Konstancijos Tyzenhauzaitės portretas, patekęs į Varšuvos nacionalinį muziejų, ir šalia eksponuojamas unikalus abatės pastoralas, išsaugotas Vilniuje. Pasakojama apie Šv. Kotrynos bažnyčią – parodoje galima išvysti dalį išliksių Simono Čechavičiaus ir jo mokinių nutapytų paveikslų, kurių ekspoziciją galima pamatyti įprastai uždarytoje muziejaus dalyje – kluatrą juosiančiame koridoriuje.

Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. proga Bažnytinio paveldo muziejus pristato Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės parodą  „Atvaizdai“. Vienos iškiliausių Lietuvos menininkių kūryboje apmąstomas tikėjimo ir modernybės santykis.

Labirintai siejami su žaidimu jau nuo tų dienų, kai jie būdavo išdėliojami ant žemės religinių švenčių ar kaimo mugių proga. O ar žinojote, kad ėjimas labirinto takeliu yra ir labai sena religinė praktika? Ją atlikdami maldininkai nurimdavo ir susitelkę medituodavo tikėjimo slėpinius.