- Titulinis
- Žaisk! BPM vaikams
EL. atvirukas
Atgal
Atgal
Manoma, kad šioje vietoje Mindaugo krikšto metu galėjo būti pastatyta pirmoji Vilniaus katedra, vėliau paversta Perkūno šventykla. Tačiau patikimų liudijimų apie tai neturime.
XIII a. dabartinės varpinės vietoje stovėjo keturkampis Žemutinės pilies gynybinis bokštas, skirtas vartų apsaugai. Nepaisant įvairių istorinių negandų, po žeme išliko beveik visas pirmas bokšto aukštas. Tai vienas seniausių mūrų Lietuvoje.
1387 m. metais krikštijant Lietuvą įsteigta Vilniaus vyskupija su katedra Vilniuje. Pastatas buvo paprasto, keturkampio plano, su bokštu vakarinėje pusėje. Katedra buvo maždaug tris kartus mažesnė už dabartinę.
XIV a. antroje pusėje ant senųjų gynybinio bokšto liekanų iškilo apskritas, į viršų siaurėjantis bokštas. Trečiame ir ketvirtame aukštuose įrengtos šaudymo angos. Į vidų buvo galima patekti pro antrame aukšte iš kiemo pusės įrengtą įėjimą kaip ir dabar.
1399 m. Vilniaus katedra bei pilys sudegė. Katedros atstatymu rūpinosi didysis kunigaikštis Vytautas. Naujoji bažnyčia, gerokai didesnė nei buvusioji, pastatyta brandžiosios gotikos stiliumi, pagrindiniai konstrukciniai jos elementai iki pat mūsų dienų sudaro katedros „griaučius“.
Po 1530 m. gaisro katedra perstatyta renesanso stiliumi. Manoma, kad tuo metu, rekonstruojant katedros pagrindinį fasadą, nauju stiliumi perstatytas frontonas ir portalas.
XVI a. pirmoje pusėje gynybinis bokštas tapo katedros varpine.
Po 1610 m. gaisro teko atstatyti šventovės stogą, remontuojant fasadą buvo pristatyti šoniniai bokštai, pakeistos medinės varpinės bei pačios katedros konstrukcijos. 1623 m. Zigmanto Vazos iniciatyva pradėta statyti barokinė Šv. Kazimiero koplyčia, 1636 m. į koplyčią perkeltos karalaičio relikvijos.
1752–1754 m. pagal barokinį architekto Jono Kristupo Glaubico projektą rekonstruota varpinė. Siauresnė viršutinė varpinės dalis suramstyta kontraforsais ir užbaigta kupolu.
1769 m. audra nugriovė katedros bokštą. Po šios nelaimės katedra uždaryta.
1783–1801 m. katedra rekonstruota klasicizmo stiliumi. Ant fasado frontono pastatytos šv. Elenos, šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo skulptūros. XIX a. pradžioje katedra ir varpinė įgavo dabartinę išvaizdą.
1949 m. katedra uždaryta. Sunaikintos katedrą puošusios skulptūros, šventovė perduota Dailės muziejui. 1985 m. netikėtai atrastas Vilniaus katedros lobynas, jis šiuo metu eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje.
Iš uždaromų Lietuvos bažnyčių atvežus varpus, Katedros varpinėje mėginta įrengti karilioną, bet nesėkmingai.
1988 m. paskelbta apie katedros atidavimą tikintiesiems. Grąžintos šv. Kazimiero relikvijos, atstatytos katedros frontono šventųjų skulptūros.
2014 m. baigti varpinės rekonstravimo darbai. Ji atvira lankytojams.
XIII a.
XIV a.
XV a.
XVI a.
XVII a.
XVIII a.
XIX a.
XX a. 5–9 deš.
XX a. pab. – XXI a.
Atgal
Klausimas
Tai relikvijorius, skirtas žymiam Lietuvos šventajam. Jį nesunku atpažinti iš karalaičio drabužių, kryžiaus ir lelijos. Kuo vardu šis šventasis?
Teisingo klausimo paaiškinimas
Šv. Kazimieras – jį galima atpažinti iš karalaičio aprangos, lelijos ir kryžiaus.
Klausimas
Kokia senoji katedros požemių paskirtis?
Teisingo klausimo paaiškinimas
Kapinės. Čia buvo laidojami didikai, valdovai, vyskupai ir kapitulos nariai.
Klausimas
Šalia katedros esantis bokštas varpine tapo tik XVI a. Kokia ankstesnė jo paskirtis?
Teisingo klausimo paaiškinimas
Ginti Vilniaus Žemutinės pilies vartus.Klausimas
Šv. Elena – archeologų globėja, Romos imperatoriaus Konstantino motina. Pasak tradicijos, piligriminės kelionės į Jeruzalę metu ji surado kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus. Todėl vienoje jos rankoje matome kryžių. O kas kitoje?
Teisingo klausimo paaiškinimas
Vinys, kaip ir kryžius, yra Kristaus kančios simbolis.
Klausimas
1985 m. buvo atrastas Vilniaus katedros lobynas. Tuo metu apie šį įvykį buvo:
Teisingo klausimo paaiškinimas
Siekiant apsaugoti lobyną, apie įvykį buvo nutylėta.
Klausimas
Šv. Mykolo bažnyčioje, kurioje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, galite pamatyti šį langelį. Kam jis skirtas?
Teisingo klausimo paaiškinimas
Anksčiau čia gyvenusios vienuolės bernardinės negalėdavo dalyvauti šv. Mišiose su pasauliečiais. Jos melsdavosi šalia bažnyčios esančioje galerijoje ir per šį langelį priimdavo šv. Komuniją.
