Vykstančios parodos

Bažnytinio paveldo muziejuje rugsėjo 29 d. atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Šia paroda minime šventojo kankinystės metines. Ši sukaktis sutampa su Vilniaus 700 metų jubiliejumi, o Vilnius turi išskirtinę reikšmę šv. Juozapato istorijoje. Čia įvyko jo pašaukimas į vienuolystę, skleidėsi ganytojiška veikla, čia, Švč. Trejybės vienuolyne, kartu su Juozapu Benjaminu Rutskiu Juozapatas pradėjo vienuolinio gyvenimo reformas ir įkūrė Bazilijonų ordiną. Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru.

Jonas Kuncevičius gimė 1580 m. Voluinės Vladimire, dabartinėje Ukrainoje. Paūgėjęs persikėlė į Vilnių, kur tėvo pageidavimu turėjo mokytis pirklio amato. 1604 m. apsivilko vienuolio abitą – priėmė Juozapato vardą ir  įsikūręs Švč. Trejybės vienuolyne gyveno pamaldžiai ir asketiškai. Ištuštėjęs, apleistas vienuolynas XVII a. pradžioje jo pastangomis ir dėl patraukiančio jo paties gyvenimo pavyzdžio atgijo ir suklestėjo. Jis tapo reformuotos Rytų krikščionių vienuolių bendruomenės – Švč. Trejybės kongregacijos – dvasine širdimi, o apie ją telkėsi prie unijos prisijungę vienuolynai Minske, Žirovičiuose, Bytenyje ir Naugarduke. 1618 m. Juozapatas tapo Polocko arkivyskupu. Tarp unijos šalininkų ir priešininkų kilus įtampai, 1623 m. jis buvo žiauriai nužudytas Vitebske. Gyvenimu ir kankinyste Juozapatas Kuncevičius pelnė šventojo šlovę, 1642 m. buvo beatifikuotas, o 1867 m. kanonizuotas ir tapo pirmuoju Abiejų Tautų Respublikoje įkurtos Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios šventuoju. Šiandien karo akivaizdoje šv. Juozapato kankinystės jubiliejus įgauna ir ypatingą vienybės su Ukraina prasmę, primena mūsų bendrą istoriją.

Paroda ne tik atskleidžia šv. Juozapato asmenybę bei veiklą, bet ir pasakoja istorinį jo gyvenimo kontekstą, primena Brastos unijos, padėjusios Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios pagrindus, aplinkybes, Bazilijonų ordino įkūrimą ir veiklą. Šventojo jubiliejus suteikė progą parodoje sutelkti Lietuvoje išlikusį mažai tyrinėtą Unitų Bažnyčios paveldą. Parodoje pristatoma unikali XVII a. rytų apeigų liturginių drabužių kolekcija ir unitų vyskupų portretų galerija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, šv. Juozapato relikvijas saugantys relikvijoriai, pirmieji šventojo atvaizdai senuosiuose leidiniuose, ankstyvieji jo biografijų leidimai bei paskelbimo šventuoju etapus iliustruojantys dokumentai. Iš Lvivo atgabentos 26 vertybės, dauguma – unikalūs šv. Juozapato atvaizdai, atskleidžiantys jo gerbimo raidą nuo beatifikacijos XVII a. iki XX a. atvaizdų.

Parodą lydi renginių ciklas „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir lauko paroda ant Vilniaus katedros šoninio fasado.

Ekskursijų laikus rasite čia.

Parodą globoja: Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslav Shevchuk.

Parodos kuratorės: Rita Pauliukevičiūtė, Birutė Valečkaitė, Vaiva Vasiliauskaitė.

Konsultantai: Ivan Almes, Liudas Jovaiša, Ina Kažuro, Jolita Liškevičienė.

Architektai – ŠA atelier. Dizainerė – Ugnė Balčiūnaitė. Restauratorė – Indraja Kubilytė. Redaktorė – Audra Kairienė. Vertėja – Aušra Simanavičiūtė.

Koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Karolina Koroliova-Barkova, Akvilė Melkūnaitė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė, Milda Tičkaitė.

Didieji parodos partneriai: Andrejaus Šeptickio nacionalinis muziejus Lvove, Lietuvos nacionalinis muziejus, Ukrainos katalikų universitetas. 

Partneriai: Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lvovo istorijos muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universiteto biblioteka, Šiaulių „Aušros muziejus“.

Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios: Dūkštų Šv. Onos bažnyčia, Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Mickūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia, Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės, bažnyčia, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Domus Maria“, UAB „ Baltisches Haus“.

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, knygynų tinklas „Vaga“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, UAB „Media Traffic“, žurnalai „Artuma“, „IQ“, „Kelionė“, „Magnificat“.

Paroda yra www.700vilnius.lt programos dalis.

Daugiau informacijos el. p. muziejus@bpmuziejus.lt, tel. +37052697800.