Paroda „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“

Bažnytinio paveldo muziejaus paroda Theatrum biblicum (liet. k. Biblijos teatras) skirta scenografijos sričiai. Ji pristato unikalias, per pastarąjį dešimtmetį atrastas barokines Didžiosios savaitės dekoracijas ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslus iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, taip pat iš kitų Lietuvos šventovių bei muziejų rinkinių. Specifinės paskirties kūriniai parodo, kaip XVIII a. – XIX a. I p. per metaforas ir alegorijas būdavo įprasminama Didžiosios savaitės liturgija. Didžiąją savaitę dekoracijos pakeisdavo įprastą bažnyčios vaizdą, paversdavo interjerą įspūdinga, sukrečiančia erdve, pajungta pagrindinei idėjai.
Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo inscenizacijos paplito baroko laikotarpiu, buvo viena iš jėzuitų platinamų šventojo teatro (lot. Theatrum sacrum) formų, stebinusi ir padėjusi žmonėms emociškai išgyventi svarbiausius Išganymo istorijos momentus. Kristaus kapo – didingos scenos su dekoracijomis – apogėjumi laikomi XVII–XVIII amžiai. Tokio tipo Didžiosios savaitės apipavidalinimas paplito visoje katalikiškoje Europoje, labiausiai suklestėjo Alpių regione – Vokietijoje, Austrijoje. XXI a. Europoje išaugus susidomėjimui Theatrum sacrum, Kristaus kapo dekoracijos buvo iš naujo atrandamos, restauruojamos ir eksponuojamos bažnyčiose. Šie kūriniai svarbūs ir kaip scenovaizdžio istorijos reliktai. Teoriškai yra žinomi barokinių dekoracijų kūrimo principai, išlikę piešiniai, eskizai, bet paroda tampa reta galimybe pamatyti, kaip iš tikro atrodė įgyvendinti sumanymai.
Pirmoje parodos dalyje eksponuojamas Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklas. Paveikslai, dabar paskiri, iš pradžių sudarė didžiulį (apie 320 x 850 cm) vientisą ar kelis didelius tapinius; buvo sukomponuoti po du, vienas virš kito, o XIX a. viduryje sukarpyti. Parodoje pristatoma šios didžiulės drobės rekonstrukcija ir Amsterdamo leidėjo C. J. Visscherio albumas„Theatrum biblicum“ (1643), pagal jame esančius Nyderlandų žymiųjų grafikų biblinius raižinius ir buvo nutapyta dalis paveikslų. Ciklas išsiskiria vaizdavimo būdu: biblinės scenos įkomponuotos tapytuose rėmuose, kiekvieną jų lydi tekstas. Tačiau šie atvaizdai – ne viduramžių neraštingiesiems skirta „vargšų biblija. Siužetai specialiai parinkti ir pateikti vienoje prasminėje gijoje, skatinančioje apmąstyti žmogaus santykį su Dievu: netikėjimą, abejones, atitolimą, susitaikinimą ir beribį iš Dievo kylantį atleidimą.
Antra parodos dalis skirta XVIII a. vid. – XIX a. I p. Didžiosios savaitės dekoracijų, vadinamojo Kristaus kapo, dalims. Tai efektingi kulisai, kontūrinės biblinės scenos, pranašų figūros. Pasaulietinio teatro scenovaizdžių Lietuvoje neišliko – vien todėl šie eksponatai unikalūs. Barokui būdingą metaforinį, alegorinį vizualumą bene geriausiai atskleidžia Jėzaus ir pranašų kontūriniai paveikslai su ertmėmis krūtinėse. Jose arba už jų būdavo įtaisomas ar išstatomas Švenčiausiasis Sakramentas. Baroko laikotarpiu dekoracijas tapė monumentaliosios dailės principus išmanantys profesionalūs meistrai, jų darbai stebina didingumu, išraiška ir įtaiga. Tačiau perteikiamus biblinius vaizdinius maža matyti ir atpažinti. Šiuose kūriniuose užkoduotos ir teologinės, alegorinės prasmės. Kaip moko baroko pamokslininkas Fabijonas Birkovskis, į juos reikia „pažvelgti ir skaityti“, o paskui „žvelgti ir suvokti“. Taip atverti Šventojo Rašto klodai per Didžiosios savaitės dekoracijų vaizdinius veda į Velykų vigiliją – Jėzaus Prisikėlimo triumfą.
Parodą vainikuoja kontūrinis Prisikėlusiojo Kristaus paveikslas, virš jo – pranašo Izaijo žodžiai „...jo kapas bus garbingas“ (Iz 11, 10). Kodėl baroko laikotarpiu tiek daug dėmesio buvo skiriama Kristaus kapui? Atsakymą galima rasti Evangelijoje – Velykų rytą tuščias kapas liudijo žinią apie Prisikėlusįjį: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė“! (Lk 24, 5–6).
 

Paroda veiks iki 2023 m. rugpjūčio 26 d.

Parodos renginių programa:

Kovo 29 d. 18 val. dr. A. Giniūnienės paskaita „Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklo kilmės paieškos – ar prototipas galėjo būti gavėnios uždanga?“;

Balandžio 19 d. dr. A. Giniūnienės ir kun. A. Akelaičio pokalbis „Kontempliuoti Evangeliją – senųjų Švėkšnos bažnyčios paveikslų pasakojimas“;

Gegužės 17 d. dr. A. Giniūnienės ir dr. I. Gudauskienės pokalbis „SLENKSČIAI – Biblijos vaizdiniai kalbina dabartį“;

Gegužės 31 d. 18 val. dr. H. Šabasevičiaus paskaita „Kad būtų dirbtina, bet atrodytų kaip tikra“. Baroko teatras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

 

Parodos kuratorė Asta Giniūnienė

Projekto koordinatorės: Kamilė Jagėlienė, Emilija Jovaišaitė, Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė

Architektas ir dizaineris Povilas Vincentas Jankūnas

Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjas BTA draudimas

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „IQ“, žurnalas „Kelionė“.

Parodos rengėjai už eksponatų skolinimą ir bendradarbiavimą dėkoja: Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčiai; Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai; Kaišiadorių vyskupijai; Kauno arkivyskupijai; Telšių vyskupijai; Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčiai; Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai; Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai; Šiaulių vyskupijai; Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai; Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčiai; Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai; Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčiai;

Lietuvos nacionaliniam muziejui; Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai; Rundalės rūmų muziejui; Kultūros paveldo centrui, Žemaičių muziejui „Alka“.

Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis

Daugiau informacijos: el. p. edukacija@bpmuziejus.lt, tel. +37052697800





MUZIEJAUS VEIKLĄ FINANSUOJA

Vilniaus Akivyskupija
 
 

 

Informaciniai rėmėjai

                   bernardinai.lt
         

Rėmėjai

       Domus Maria