Įvykusios parodos
Barbora etc.
2022 12 17 – 2023 05 31
Vilniaus katedros varpinėje eksponuota paroda-žaidimas, skirta Barboros Radvilaitės 500 metų gimimo jubiliejui. Bene garsiausios Lietuvos istorijoje moters gyvenimą pristatė stilizuota komoda. Dvidešimt keturi stalčiai parodė perlus ir drabužių audinius, galėjusius puošti valdovę, leido pauostyti jai ruoštas vaistines, kvapiąsias medžiagas, patyrinėti, kaip jos epochos žmonės rūpinosi burnos higiena. Skaitydami laiškus, lankytojai galėjo pasvarstyti, koks galėjo būti karalienės būdas, kam ji atskleisdavo savo rūpesčius ir norus, kokį skanumyną ypač mėgo.
2022 12 17 – 2023 05 31
Vilniaus katedros varpinėje eksponuota paroda-žaidimas, skirta Barboros Radvilaitės 500 metų gimimo jubiliejui. Bene garsiausios Lietuvos istorijoje moters gyvenimą pristatė stilizuota komoda. Dvidešimt keturi stalčiai parodė perlus ir drabužių audinius, galėjusius puošti valdovę, leido pauostyti jai ruoštas vaistines, kvapiąsias medžiagas, patyrinėti, kaip jos epochos žmonės rūpinosi burnos higiena. Skaitydami laiškus, lankytojai galėjo pasvarstyti, koks galėjo būti karalienės būdas, kam ji atskleisdavo savo rūpesčius ir norus, kokį skanumyną ypač mėgo.
Corpisanti. Katakombų relikvijos-skulptūros Valkininkų ir Buivydžių bažnyčiose
2022 11 23 – 2023 02 15
Paroda pristatė Romos katakombų šventųjų relikvijas-skulptūras arba corpisanti (it. k. „šventieji kūnai“). XVIII a. vid. – XIX a. vid. jos tūkstančiais paplito daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. Parodos dėmesio centre – šv. Bonifaco ir šv. Florijono relikvijos-skulptūros, laikomos vieninteliais išlikusiais corpisanti pavyzdžiais Lietuvoje. Paroda supažindino su ritualiniu šių relikvijų perkėlimu (translatio) į Valkininkų ir Buivydžių bažnyčias, skulptūrų simboline-religine plotme, istorine aplinka ir meniniais bruožais. Eksponuoti rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai, šventųjų kankinių palaikų rentgeno tyrimai, pateikti ir kiti geografiškai artimi atvejai, bylojantys apie sunaikintas, dingusias arba už šalies ribų atsidūrusias šio tipo relikvijas, patvirtinančias mūsų kraštus pasiekusį fenomeną.
2022 11 23 – 2023 02 15
Paroda pristatė Romos katakombų šventųjų relikvijas-skulptūras arba corpisanti (it. k. „šventieji kūnai“). XVIII a. vid. – XIX a. vid. jos tūkstančiais paplito daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. Parodos dėmesio centre – šv. Bonifaco ir šv. Florijono relikvijos-skulptūros, laikomos vieninteliais išlikusiais corpisanti pavyzdžiais Lietuvoje. Paroda supažindino su ritualiniu šių relikvijų perkėlimu (translatio) į Valkininkų ir Buivydžių bažnyčias, skulptūrų simboline-religine plotme, istorine aplinka ir meniniais bruožais. Eksponuoti rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai, šventųjų kankinių palaikų rentgeno tyrimai, pateikti ir kiti geografiškai artimi atvejai, bylojantys apie sunaikintas, dingusias arba už šalies ribų atsidūrusias šio tipo relikvijas, patvirtinančias mūsų kraštus pasiekusį fenomeną.
Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100
2022 09 19 – 2022 12 01
Lietuvos katalikų mokslo akademija, seniausia Lietuvoje akademinė institucija, mini šimtmečio jubiliejų. Bažnytinio paveldo muziejus su akademija ta proga parengė jos istoriją ir veiklą pristatančią kilnojamą parodą, eksponuotą Šiauliuose, Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
2022 09 19 – 2022 12 01
Lietuvos katalikų mokslo akademija, seniausia Lietuvoje akademinė institucija, mini šimtmečio jubiliejų. Bažnytinio paveldo muziejus su akademija ta proga parengė jos istoriją ir veiklą pristatančią kilnojamą parodą, eksponuotą Šiauliuose, Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais
2022 03 23 – 2022 10 08
Šia paroda Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, saugantis didžiausią ir vertingiausią šalyje senosios tekstilės rinkinį, pristato unikalius Oriento kraštų audinius ir siuvinėtus dirbinius išlikusius Lietuvos liturginėje tekstilėje. Parodoje eksponuojami 32 Osmanų imperijoje, Safavidų Persijoje, Indijoje, Vidurinėje Azijoje sukurti audiniai ir siuviniai. Tai šalys, per kurias nuo II a. pr. K. – iki XV a. iš Kinijos driekėsi Šilko kelias, padėjęs pamatus gilioms šilkinių audinių gamybos tradicijoms. Atskirai pristatomi unikalūs bažnytiniai drabužiai pasiūti iš kiniškų audinių atskleidžia šios šalies tekstilės bruožus. Keli XVIII a. šinuazerijos stiliaus liturginiai rūbai praplečia pasakojimą apie Rytų poveikį Europos menui.
2022 03 23 – 2022 10 08
Šia paroda Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, saugantis didžiausią ir vertingiausią šalyje senosios tekstilės rinkinį, pristato unikalius Oriento kraštų audinius ir siuvinėtus dirbinius išlikusius Lietuvos liturginėje tekstilėje. Parodoje eksponuojami 32 Osmanų imperijoje, Safavidų Persijoje, Indijoje, Vidurinėje Azijoje sukurti audiniai ir siuviniai. Tai šalys, per kurias nuo II a. pr. K. – iki XV a. iš Kinijos driekėsi Šilko kelias, padėjęs pamatus gilioms šilkinių audinių gamybos tradicijoms. Atskirai pristatomi unikalūs bažnytiniai drabužiai pasiūti iš kiniškų audinių atskleidžia šios šalies tekstilės bruožus. Keli XVIII a. šinuazerijos stiliaus liturginiai rūbai praplečia pasakojimą apie Rytų poveikį Europos menui.
Perskaitęs duok kitam: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ – 50
2022 06 17 – 2022 09 30
Bažnytinio paveldo muziejus Vilniaus katedros varpinėje kvietė aplankyti instaliaciją, skirtą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ penkiasdešimtmečiui. Lankytojai galėjo interaktyviai patirti pavojingą „Kronikos“ platinimo darbą, simboliškai tapdami leidinio bendradarbiais ir drąsiai „į laisvę“ perkeldami sovietinės cenzūros „narve“ įstrigusias žinias. Instaliaciją varpinėje papildė garso įrašai iš „Amerikos balso“ archyvo bei informaciniai stendai katedros aikštėje, kvietę plačiau susipažinti su „Kronikos“ leidybos ir platinimo istorija.
2022 06 17 – 2022 09 30
Bažnytinio paveldo muziejus Vilniaus katedros varpinėje kvietė aplankyti instaliaciją, skirtą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ penkiasdešimtmečiui. Lankytojai galėjo interaktyviai patirti pavojingą „Kronikos“ platinimo darbą, simboliškai tapdami leidinio bendradarbiais ir drąsiai „į laisvę“ perkeldami sovietinės cenzūros „narve“ įstrigusias žinias. Instaliaciją varpinėje papildė garso įrašai iš „Amerikos balso“ archyvo bei informaciniai stendai katedros aikštėje, kvietę plačiau susipažinti su „Kronikos“ leidybos ir platinimo istorija.
